Praėjusią savaitę Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras internetinėje erdvėje išplatino žinią – šakietei Armantei, gimusiai 2009 m., reikalinga mūsų visų pagalba – mergaitės gydymui reikalingas AB (IV) Rh- grupės kraujas arba kitų grupių sudedamosios dalys. Žmonės neliko abejingi kvietimui padovanoti kraujo ir, pasak biuro vadovo Viktoro Lebedžinsko, šįkart sumušė visus rekordus.

Nors tėvai nesutiko išsamiau komentuoti situacijos, negalime nepasidalinti šia žmonių vienybės ir gerumo akcija, kuri tik dar kartą įrodė, kad mes, lietuviai, nelaimės akivaizdoje sugebame ir užjausti, ir padėti. Po žinutės Facebooke, kur buvo prašoma atsakingai nurodyti net valandą, kurią planuojama atvykti padovanoti kraujo, mažosios ligoniukės nelaimei abejingų neliko – beveik 12 tūkst. pasidalijimų, daugiau nei 200 komentarų, kuriuose žmonės klausia, ar tiktų jų kraujas, ar galėtų jo duoti ir kitose šalies gydymo įstaigose.

Į trečiadienį Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro patalpose vykdytą akciją jos iniciatoriai šakiečiai iš anksto užregistravo daugiau kaip 80 į pagalbos šauksmą atsiliepusių ne tik mūsų, bet ir kitų rajonų gyventojų. O kiek dar atvyko niekam nieko nesakę! Į akciją šakiečiai registravosi tiesiog įmonėmis – po keliasdešimt darbuotojų iš UAB „Airbag“, UAB „Lauksva“, UAB „Nemira“. Prie iniciatyvos jungėsi ir prokuratūros, ir policijos pareigūnai, ir Šakių „Varpo“ mokyklos mokytojai. Biuro patalpos buvo sausakimšos. Bet žmonės kantriai stovėjo eilėje, nepyko, jei reikėjo kai kuriems palaukti ir po keletą valandų. Visi turėjo vilties, kad jų kraujas ar jo sudedamosios dalys padės pasveikti šakietei Armantei, o jei netiks, tai bus panaudotos kitiems kilniems tikslams. Matydamas šiuos biure susirinkusius žmones, supranti, koks taiklus yra posakis – svetimo skausmo nebūna. Juk ne tik dovanotas kraujas, bet ir žmonių geri palinkėjimai, tikėjimas daro stebuklus.

Pirmą kartą kraujodavę žmonės sunkiau kėlėsi iš krėslų, kai kuriems sukosi galva, jautė silpnumą, o nuolatiniai kraujo donorai teigė, jau net nejaučiantys šios procedūros. Štai šakietė Rita Rakauskienė prie akcijos prisijungė po dvejų metų pertraukos, o iki tol kraujo donore buvo gal 11 metų. Tokia buvo jos vaikystės svajonė – padėti kitiems. Tad sužinojusi, kad sergančiai mergaitei reikia pagalbos, nė akimirką nesudvejojo.

Iš Vilkaviškio rajono į Šakius atvykęs Romas Ivanauskas prasitarė, kad jo kraujas būtent toks, kokio reikia Armantei – AB (IV) Rh- grupės. Paklaustas, iš kur sužinojo apie kvietimą duoti kraujo, tik susijuokė – internetas visagalis. Paaiškėjo, kad jis seniau taip pat buvo kraujo donoras. Jau antri metai, kai po nemažos pertraukos Romas ir vėl dalijasi savo krauju su kitais.

Pasak V. Lebedžinsko, jis tokios minios žmonių, atvykusių duoti kraujo, čia dar buvo nematęs. Paprastai  susirinkdavo 20–30 rajono gyventojų, dažniausiai nuolatinių donorų. Liko nustebę ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centro darbuotojai, kurie vos spėjo suktis. Jei būtų žinoję, kad čia sulauks tiek norinčių dovanoti kraujo, būtų atvykusi didesnė komanda.

Prieš duodant kraujo, gydytoja atsakingai peržiūri kiekvieno būsimo donoro kraujo būklę ir sveikatos duomenis. Deja, ne kiekvienas panorėjęs galėjo prisidėti prie akcijos, kai kam teko išeiti nepasiekus savo tikslo – dėl įvairiausių priežasčių (per aukšto ar per žemo kraujo spaudimo, žemo hemoglobino ir t.t.) 18 apsilankiusiųjų negalėjo pasidalyti šiuo gyvybiškai svarbiu eleksyru. Tačiau  į jų vietą stojo vis kiti. Ir taip iki pat vakaro 20 val. kraujas neatlygintinai buvo paimtas iš 63 donorų. Kraujo centro darbuotojai džiaugėsi, kad šiandien, kai taip sparčiai senka kraujo atsargos, kiekvienas donoras – tikras lobis.

Dėl susidariusių spūsčių kai kurių įmonių darbuotojai net nebuvo kviečiami atvykti į biurą, tad norinčių dovanoti kraujo mažajai ligoniukei dar yra antra tiek. Šiandien akcijos iniciatoriai tariasi su Kraujo centro medikais dėl dar vieno jų atvykimo į Šakius.