Šakių ligoninė iš koronaviruso pandemijos išlipo gana sausa. Žinoma, yra posakis, jog dienos be vakaro girti nereikėtų, tačiau vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis pabrėžia, kad gyvenimas tęsiasi, atnaujintas kone visų paslaugų teikimas, tad vengti gydymo įstaigų tikrai nereikėtų. Pastebima, jog į ligoninę patenka daugiau užleistos būklės pacientų, tad pirmiausiai, pasak A. Klimaičio, reiktų susidoroti su baimės virusu.

Pokalbį A. Klimaitis pradeda nuo pamąstymų, o ką apkritai mums visiems davė ši pandemija. Anot ligoninės vyriausiojo gydytojo, tikrai buvo ir gerų pamokų, pavyzdžiui, daugelis suprato, kokia svarbi rankų higiena, atstumų laikymasis, dėl to galimai sumažėjo ir kitų infekcijų, tarkim, žarnyno. Juk siaučiant gripo epidemijoms dažnas pro pirštus žiūrėdavo į rekomendacijas jaučiantis prastai ar karščiuojant neiti į darbą, vengti masinių susibūrimų ir pan. Pašnekovas mano, jog ir visuomenė pademonstravo sąmoningumą, susitelkimą, todėl, jo manymu, gal net kai kurie valdžios draudimai buvo per griežti, o mes patys per dažnai užsiimame saviplaka. Štai medikams teko prisiminti seną pamoką, kaip svarbu ir reikalinga skirstyti ligonius, karščiuojančius atskirti nuo nekarščiuojančių ir pan. Visgi neišvengiamai būta ir nusivylimų, sutrikimo, nepasirengimo, kad ir psichologinio, bet drąsiausiu personalu įvardija Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur gaisrai buvo nugesinami operatyviai ir organizuotai. A. Klimaitis pripažįsta nemanęs, kad šiais laikais teks susidurti su situacija, kai turint pinigų nebuvo įmanoma gauti reikalingiausių priemonių, tačiau ekstremali situacija išryškino susitelkimą, atsakingą požiūrį, kai į pagalbą skubėjo vietinės įmonės, pavieniai asmenys aukojo pinigus. Galiausiai ir pati ligoninė dar kovą nusprendė įsigyti specialią dezinfekavimo mašiną, apie kurią seniai svajojo, nes tai itin palengvina darbą, o įvairūs, net sunkiai pasiekiami paviršiai puikiai išvalomi.

Deja, apsunkinimų būta ir iš valdžios, kai pasirodė tos pačios dienos vakare atšauktas sprendimas, vėliau virtęs tik rekomendacija, kad vienoje įstaigoje dirbantis medikas kitoje geriau nedirbtų dėl galimos taip vadinamos „kryžminės taršos“. Taip pasėta sėkla, sukeltas erzelis, sako pašnekovas, esą infekciją platina tik medikai, tačiau kur kitur, jei ne ligoninėje, mano vyriausiasis gydytojas, ir turėtų būti gydomi ligoniai. Pakalbėjęs su medikais, kai kurių įstaigų vadovais, A. Klimaitis nepuolė aklai vykdyti rekomendacijų ir dabar džiaugiasi, kad pavyko išlaikyti atvykstančius medikus, nes tokių Šakių ligoninėje yra apie 40 proc. Tad nereikia ir sakyti, kuo grėstų tokiai ligoninei kaip Šakių verdiktas, jog atvažiuojančių medikų nelieka. O galbūt, svarsto A. Klimaitis, to ir siekiama, kad vyktų tarsi natūrali atranka ir liktų tik didžiausios įstaigos...

Visgi dabar ligoninė atnaujinusi kone visas paslaugas, operacijos pradėtos atlikti tik leidus tai daryti, tad nereikėtų vengti apsilankymų pas medikus. Šiuo metu ligoninėje yra 40 proc. pacientų nei įprastai, tačiau, A. Klimaičio pastebėjimu, didžioji jų dalis yra užleistos būklės.

„Gal pirmą kartą per keletą metų per vieną mėnesį reanimacijoje mirė net šeši pacientai“, – sako vyriausiasis gydytojas ir mano, jog tai susiję, kad baiminantis infekcijos žmonės uždelsdavo, laukdavo namuose ir galiausia į ligoninę jau pristatomi kritinės būklės pacientai.

Dar vienas pandemijos rezultatas ir nerimas, kad ligoninė susiduria su neaiškia finansine situacija. Turint sutartį su Ligonių kasomis nuo metų pradžios iki birželio mėnesio jos pervesdavo 1/12 ligoninės metinės sutartinės sumos, tačiau dabar ruošiamas finansavimo modelis, kad jeigu ligoninė neteiks 70 proc. stacionarinių paslaugų ir 80 proc. ambulatorinių paslaugų, tai Ligonių kasos mokės už faktinį atliktą darbą, bet nefinansuos 1/12.

„Mes susiduriame su dilema. Jei ankstesniu laiku mes per dieną atlikdavome 150–170 konsultacijų, tai dabar turime apie 100 konsultacijų“, – sako A. Klimaitis ir tikina, kad daugiau pacientų sudėtinga priimti ir fiziškai, nes privaloma laikytis reikalavimų, kai laikas skiriamas patalpų vėdinimui, dezinfekavimui, o pacientai pas gydytoją priimami kas 40 min.

Tad ką daryti – aklai siekti būtinų rodiklių paminant rekomendacijas? Galų gale, kaip nupiešti pacientus, jeigu jie tiesiog nesikreipia į medikus? Žinoma, reiktų atsigręžti ir  į šeimos gydytojus, be kurių siuntimo į Šakių ligoninę pacientai taip pat nepateks. Visgi skaičiai nedžiugina – per gegužę ligoninėje stacionarinių ir ambulatorinių paslaugų buvo suteikta 53 proc. Be to, vasarą ligoninėje įprastai ir taip būdavo mažiau pacientų, o šiuo metu dar labiau sumažėję – dabar yra 57 ligoniai, kai įprastai šiuo laiku būdavo 70–80 pacientų.

„Atrodo, esam netoli tų reikiamų procentų, bet trūksta ir tai kelia nerimą“, – sako vyriausiasis gydytojas, svarstantis, kad bent jau šiems metams galėtų būti paliktas biudžetinis finansavimas, nes jeigu bus padaryta, kas žadama, ligoninė neišvengs ekonominių iššūkių.

Beje, tame pačiame kontekste kalbama ir apie medikų darbo užmokesčio didinimą, ką A. Klimaitis įvardija rizikingu žingsniu – nors pajamų galimai neturės, bet reikia didinti išlaidas.

„Nors mes nuo gegužės mėnesio medicinos darbuotojams 12 proc. padidinome darbo užmokestį prie bazinio užmokesčio“, – iššūkius vardina įstaigos vadovas ir sako, jog tai ne vieninteliai sunkumai, nes reikia galvoti ir apie įrangos atnaujinimą, ligoninei trūksta ir kai kurių specialistų –reikėtų ir vidaus ligų gydytojo, anesteziologo-reanimatologo, pediatro ar specialisto chirurgijos srity.

„Grįžimas prie pagalbos teikimo įprastomis sąlygomis yra apsunkintas“, – pripažįsta vyriausiasis gydytojas, prabilęs ir apie nuotolinį medikų darbą, kuris, jeigu ilgai tęstųsi, jo manymu, iškreiptų tikrąjį medicinos modelį.

„Gal tai ateities medicina“, – svarsto A. Klimaitis, bet yra įsitikinęs, kad gyvas kontaktas su pacientu tiesiog būtinas.

Visgi išgirdęs klausimą, o kada viskas galėtų grįžti į įprastas vėžes, jis svarsto, kad, ko gero, tikrai ne anksčiau nei kokią dešimt dienų iš eilės Lietuvoje nebūtų nustatoma nė vieno koronaviruso susirgimo atvejo.