Vasarinės traumos bei lūžiai – traumatologų kasdienybė. Dažniausiai nelaimingi įvykiai nutinka dėl neatsargaus bei neatsakingo žmonių elgesio. Šakių ligoninėje dirbantis gydytojas ortopedas traumatologas Tomas Butkus dalinasi savo patirtimi, kokios dažniausios traumos nutinka šiltuoju metų sezonu.

T. Butkus, jaunas specialistas į Šakius atvykęs iš Kauno, šešerius metus studijavo pagrindines medicinos studijas Kauno medicinos universitete (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitete – red. past.), tuomet susižavėjo traumatologijos sritimi dėl darbo dinamiškumo bei galimybės padėti žmogui greitai pasijusti geriau.

Baigęs studijas, dar penkerius metus atliko rezidentūrą ortopedijos traumatologijos srityje Kaune. Anot gydytojo, medicinos sritimi susižavėjo dėl mamos, kuri dirbo sesele, bei dėl ligoninės kvapo. Tiesiai po praktikos apsivilkęs trokštamą baltą chalatą traumatologas pradėjo dirbti Šakių ligoninėje, kurią kolegos rekomendavo dėl geros darbo atmosferos. Gydytojas sako nesigaili čia atvykęs ir nesibaimina atstumo – kiekvieną dieną važinėja iš Kauno į Šakius. Šiuo metu T. Butkus yra Ortopedijos-traumatologijos sektoriaus vadovas. Anot jo, Šakių ligoninėje yra neblogos perspektyvos – džiaugiasi, kad vyksta protezavimas bei kitos įvairios operacijos. Traumatologas teigia visada galvojęs, jog nenori apsistoti ties viena sritimi, todėl stengiasi vykdyti įvairias operacijas, nors tai nelengva.

„Kiekviena operacija yra išskirtinė, jų vienodų nebūna. Atrodo, kad gal darai jau dešimtą ar dvidešimtą kartą, tačiau ji būna savotiškai kitokia“, – apie darbo specifiką pasakoja T. Butkus.

Po karantino, anot gydytojo, ir taip darbo yra daug, tačiau žmonių eilės dar pailgėja dėl vasarinių traumų. Dažnai susižalojimai įvyksta pjaunant žolę, kertant medžius, naudojantis benzopjūklu, kai įrankiais naudojamasi nesilaikant saugumo reikalavimų ar neskaitant instrukcijų. Nelamingi atsitikimai neretai baigiasi plaštakos traumomis ar net pirštų amputacija. Gydytojas teigia pastebėjęs net tam tikrą tendenciją, jog po blogo oro vėl prasidėjusios saulėtos dienos arba miesto šventės atneša, gydytojų taip vadinamas „traumines dienas“.

Taip pat kiekvienais metais jau gegužės–birželio mėnesiais išauga vaikų traumų skaičius. Traumos įvyksta dėl noro atšilus orams daugiau sportuoti: važinėti dviračiais, riedučiais bei riedlentėmis. Gydytojas pozityviai vertina vaikų aktyvią fizinę veiklą, tik priduria, kad tai reikia daryti laikantis saugumo reikalavimų. Beje, jaunuolių dažnai dievinamus batutus vadina „vaikų žalotojais“ ir teigia, kad batutų apsauginės tvorelės neapsaugo nuo traumų.

„Batutai yra blogis. Vaiko ir batuto, kaip suderinamo dalyko, aš išvis nelabai matau“, – teigia ortopedas.

Anot T. Butkaus, nuo gegužės kiekvieną savaitę į ligoninę atvyksta vaikas, dažniausiai 6–12 metų, su skaudžiais susižalojimais nuo neatsargaus šokinėjimo ant batuto. Kita vertus, svarsto medikas, dažniems vaikų galūnių lūžiams įtakos gali turėti tai, kad vaikai praauga savo tėvus, todėl kaulų mineralizacija nėra tokia, kaip prieš keturiasdešimt metų. Be to, greitas maistas bei mažas fizinis aktyvumas taip pat gali turėti įtakos.

„Lietuvos draudimo“ asmens žalų skyriaus vadovas Jonas Stasinas teigia, kad draudimo įmonės statistika rodo, kad vasaros metu ir rudens pradžioje padaugėja minkštųjų audinių ir vidaus organų traumų.

„Pastebimas didesnis kiekis besikreipiančių dėl raiščių patempimų – tai būdinga didesniam fiziniam aktyvumui lauke. Pernai vasaros metu dėl patirtų traumų į „Lietuvos draudimą“ kreipėsi daugiau nei 4 tūkst. pas mus apsidraudusių klientų“, – teigia J. Stasinas.

Vasarą susižalojimus lemia ne vien aktyvios veiklos, dažna traumų priežastis yra eismo įvykiai. Nors automobiliai tampa saugesni, tačiau žmonės, sėdėdami gale, pamiršta privalomą dalyką – užsisegti saugos diržą. T. Butkus mini, kad Šakių rajono gyventojai nemėgsta segtis ne vien saugos diržų, bet ir važiuodami dviračiu pamiršta dėvėti šalmą. Anot gydytojo,  kol žmogus pats nepatiria traumos, dažniausiai galvoja, kad „jam taip neatsitiks“. Nors medicina labai stipriai pažengė į priekį, pašnekovas pripažįsta, kad ji nėra šimtaprocentinė, todėl dažnai neatsargaus elgesio pasekmės lieka visam gyvenimui. Kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacija, sveikata bei gyvenimo trukmė apie 50 proc. priklauso nuo paties individo elgesio, apie 20 proc. nuo paveldimumo, apie 20 proc. sveikatai įtaką padaro aplinka ir tik 10 proc. priklauso nuo gydymo įstaigų.

„Kaip žmogus elgiasi, kaip jis elgsis po operacijos, ar jis klausys, kokią jis turi genetiką, kaip maitinasi, kaip gyvena – čia pagrindinis dalykas. Mes turim tik jį užvesti ant kelio, kad gerėtų jo sveikata, ilgiau, kokybiškiau gyventų be skausmų“, – pasakoja T. Butkus apie žmogaus įpročių svarbą sveikatos srityje.

Gydytojas priduria, kad dažnai žmonės pablogina situaciją suteikdami netinkamą pirmąją pagalbą. Pavyzdžiui, traumatologas dalinasi patirtimi, jog žmonės dažnai nežino, ką daryti nudegimų metu. „Nudegus karštais skysčiais, ugnimi, jokių tepalų, jokių kiaušinių negalima dėti. Yra tik vienintelis dalykas – šaltas vanduo, kišti po kranu dešimt minučių ir nusiraminti, nestresuoti“, – aiškina medikas, o tai atlikus pataria, jei nudegimas rimtas, kreiptis į gydymo įstaigą. T. Butkus pripažįsta, jog turėjo ne vieną pacientą, kuris nudegusią vietą tepė aliejumi, tai, anot gydytojo, pats blogiausias dalykas. Aliejus nudegimo vietą uždengia plėvele ir nudegimo gylis tik didėja, nes zonoje karštis skverbiasi į giliuosius audinius.

Nors darbe traumatologas patiria nemažai streso bei įtampos, mato daug skausmo, tačiau jam gydytojo profesija atrodo prasminga: „Geriausia padėka, jaučiu malonumą, kada matau, kad žmogus šypsosi ir sako, kad aš gyvenu ir jaučiuosi gerai. Tada jauti, kad tu padarei kažką gero.“