Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis yra ne kartą išreiškęs nerimą, kaip bus su sveikatos ministro Aurelijos Verygos rekomendacijomis gydymo įstaigoms už suteiktas paslaugas atsiskaityti ne pagal vadinamąją vienos dvyliktosios taisyklę (kai sumokama pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis), o sumokant tik pagal faktiškai suteiktas paslaugas. Pokyčius, atsiskaitant už liepą, pajuto ir Šakių ligoninė, tačiau kol kas finansinė padėtis, anot įstaigos vadovo, stabili.

Portalui „15 min“ Pakruojo ligoninės direktorius, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris sakė, jog su jo vadovaujama įstaiga už liepą buvo atsiskaityta už faktiškai suteiktas paslaugas, o ne pagal sutartis. Publikacijoje „A. Verygos finansinės rykštės sulauks trylika ligoninių, kas jų laukia?“ rašoma, kad tokių gydymo įstaigų visoje Lietuvoje turėtų būti trylika, apie tai „15min“ informavo Valstybinė ligonių kasa (VLK).

Sveikatos ministras įsakymu yra patvirtinęs, kad gydymo įstaigos, norinčios gauti 1/12 numatytos metinės sumos už paslaugas, liepą turėjo suteikti ne mažiau kaip 70 proc. planuojamų stacionarinių ir ne mažiau kaip 80 proc. planuojamų ambulatorinių paslaugų. Kas numatytų rodiklių nepasiekė, tam planuota tiesiog sumažinti finansavimą. Akivaizdu, kad tokių įstaigų likimas gana liūdnas.

Tiesa, VLK pateiktose lentelėse Šakių ligoninė nepatenka į juodąjį sąrašą. Priešingai – pagal liepos mėnesį stacionarinių paslaugų atnaujinimą ji šeštoje vietoje.

Tarp rajono ligoninių blogiausia padėtis Ignalinos, Prienų, Elektrėnų, Pakruojo, Trakų, Kelmės, Gargždų, Kazlų Rūdos, Kalvarijos ligoninėse.

Tiesa, Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas pripažįsta, kad ir jo vadovaujama įstaiga už liepą gavo mažesnį finansavimą nei viena dvyliktoji, kas iki šiol buvo metinės sutarties suma.

„Finansavimas už liepos mėnesį mažesnis nei birželį apie 13 proc., bet šiek tiek didesnis nei kad suteiktos faktinės paslaugos. Laukiu rugpjūčio rezultato, gal bus aiškiau“, – sakė A. Klimaitis, informavęs, kad stacionarinių paslaugų buvo suteikta apie 76 proc., reikiamo 80 proc. rezultato ligoninei nepavyko pasiekti su ambulatorinėmis paslaugomis – jų praėjusį mėnesį buvo apie 65 proc.

Tiesa, pašnekovas pripažįsta, kad jam iki galo skaičiavimo principai nėra aiškūs, o juos išsiaiškinti irgi nėra paprasta.

„Kartais neefektyvu gaišti laiką, nes tie principai ne tik dažnai, bet kartais ir kas dieną keičiasi“, – sako ligoninės vyriausiasis gydytojas ir priduria, kad ligoninės skaičiavimai neatitinka tų procentų, ką pateikia Ligonių kasos, tačiau jis linkęs palaukti ir pažiūrėti, koks skaičiavimas ir finansavimas bus toliau.

„Situacija finansine prasme stabili. Visus įsipareigojimus tiekėjams ir dėl darbo užmokesčio esame įvykdę“, – sako ligoninės vadovas ir prognozuoja, kad ir už rugpjūtį stacionaro paslaugos turėtų būti į tą pusę, tikriausiai ir vėl ligoninė gali atsilikti su ambulatorinėmis paslaugomis.

Tačiau šių paslaugų vasarą visuomet būdavo suteikiama mažiau, tad nieko netikėto nėra ir dabar. Be to, nemažai gydytojų atostogauja, šių paslaugų suteikimas tiesiogiai priklauso ir nuo šeimos gydytojų – jeigu jie neparašo pacientams siuntimų, tai pacientai konsultacijoms pas medikus ir neturi galimybės patekti. Žinoma, svarsto A. Klimaitis, galbūt tam tikra dalis pacientų apskritai pamąsto, ar jam vizitas pas gydytoją tikrai būtinas, nes anksčiau, ne paslaptis, pasitaikydavo atvejų, kad pas gydytoją keliaudavo vos šovus į galvą. Dabar dar prisideda ir nerimas dėl koronaviruso, o susidėjus visoms smulkioms priežastims ir gaunasi tokia situacija, kokia yra dabar.

Visgi tiek anksčiau, tiek dabar A. Klimaitis tikina, jog ligoninė kiek įmanydama stengiasi dirbti ir viliasi, kad ministro sumąstytos finansinės rykštės skonio per daug neteks pajusti.