Šakių moterų klubo vadovė Aurelija Grinkevičienė (dešinėje) klubo dovaną – deguonies koncentratorių – perdavė Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vyresniajai slaugos administratorei Elonai Kanapkienei. D. Pavalkio nuotr.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Penktadienį Šakių moterų klubo atstovės apsilankė Šakių ligoninėje ir įteikė Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriui skirtą mobilų deguonies koncentratorių.
Pasak Moterų klubo vadovės Aurelijos Grinkevičienės, šiais metais klubas kalėdiniu laikotarpiu nevykdė jokių akcijų, tad nusprendė gerumu pasidalinti dabar.
„Būdavo, pildydavome Vaikų svajones, bet jų neliko, remdavome vieną šeimą, bet vaikai užaugo, dar karantinas, tai ir galvojame – negi nieko nedarysime... Galvojam, kad šiais metais taip prisidėsime“, – mintimis dalijosi rankose aparatą laikydama A. Grinkevičienė.
Be to, ne paskutinėje vietoje ir jos asmeninė patirtis, nes ne vienerius metus teko slaugyti savo mamą, matyti, kaip sunku, kai žmonėms sunku kvėpuoti, o pabendravus su skyriaus vyresniąja slaugos administratore Elona Kanapkiene paaiškėjo, kad aparatas, ypač nešiojamas, tikrai reikalingas.
Tad penktadienį prietaisas nuvežtas į skyrių, pasirašyti paramos priėmimo dokumentai.
Dovaną išpakuodama slaugos administratorė pripažino: „Poreikis yra, bet kaip kada. Kartais būna, kad niekam nereikia, o būna, kad ir trijų ar keturių reikia.“ Šis ypač naudingas, nes mobilus ir bus galima nusinešti į tą palatą, kurioje gulinčiam pacientui jo prireiks.
Vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis pasakojo, kad sistemoje turimo deguonies tiekimas yra iki 15 litrų per minutę, dovanoto aparato – šeši litrai per minutę.
„Turim ir padidinto deguonies srauto, kur galima 60 litrų per minutę, bet čia jau reikalinga dirbtinei plačių ventiliacijai, ir ne visiems tinkama“, – aiškino A. Klimaitis.
„Šventės gal blogos, bet Kalėdų Senelis dosnus. Gauname jau ne pirmą dovaną“, – sako skyriaus vedėja Liucija Viltrakienė.
Pasirodo, iškart po Naujųjų metų skyrius gavo dar vieną ypač naudingą dovaną – indaplovę. Ją sumanė padovanoti, kaip įvardija E. Kanapkienė, buvę, bet jau ūgtelėję Šakių vaikai, išreiškę norą nesiviešinti.
Medikės pasakojo, kad kai skyriuje buvo sudėtinga su darbuotojais, čia dirbo būsima slaugytoja, kraštietės Monikos Mozurevičiūtės sesuo, kuri tikriausiai pasidalijo su draugais įspūdžiais ir jaunimas būtent taip nusprendė pagelbėti medikams – nupirko ir padovanojo indaplovę.
„Buvo darbuotojų trūkumas, negalėjo patys ateiti padėti, tai sugalvojo taip. Tikrai labai rankas atlaisvino. Ir išplovimo kokybė visai kita, ir vandens ekonomija“, – dar viena dovana džiaugėsi E. Kanapkienė ir dėkojo gerai išauklėtiems kraštiečiams bei juos užauginusiems tėvams.
„Gražus Šakių atžalynas“, – apibūdina Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vyriausioji slaugos administratorė.
Dėkingumą reiškė ir A. Klimaitis, pripažinęs, kad išties malonu, kad žmonės susitelkia ir ištiesia pagalbos ranką.
„Ir į sąskaitą aukota, ir atskirai dėmesys parodytas. Labai malonu žinoti, kad nesame palikti vieni. Tikrai nustebina, kai paskambina ir paklausia, pavyzdžiui, ar jums reikia indaplovės“, – kalbėjo vyriausiasis ligoninės gydytojas.