Gintarė MARTINAITIENĖ

Sveikatos apsaugos ministerija, reaguodama į vasario pabaigoje gautą rajono tarybos prašymą ieškoti galimybių ir toliau finansuoti akušerinių paslaugų teikimą Šakių ligoninėje pateikė atsakymą, kad jie neturi pagrindo pratęsti paslaugų teikimą po balandžio 1 dienos. Dar negavę ministerijos rašto valdžios atstovai nutarė dar kartą kreiptis į ministeriją (apie tai rašėme praėjusiame „Draugo laikraštyje), tam pritarė ir vasario 25 dieną posėdžiavusi rajono taryba.

Nuotr. Vis atviriau kalbama, kad šakiečių viltis dėl akušerinių paslaugų išsaugojimo žlugdo politiniai sprendimai, o meras iškėlė tezę, kad ligoninės administracija galbūt ne viską padarė, kad finansavimas būtų pratęstas ir po balandžio 1 dienos.

Kreipėsi dar kartą

Jau ne kartą rašėme, kad akušerijos paslaugos iš Privalomojo sveikatos draudimo (PSDF) nuo balandžio 1 dienos nebus finansuojamos. Tiek rajono, tiek ligoninės vadovybė ir rajono gyventojai aktyviai reiškėsi, siekė ir kovojo, kad paslaugų finansavimas nebūtų nutrauktas ir po numatyto laiko. Vasario pradžioje jau buvo išsiųstas prašymas su gyventojų parašais, kad būtų ieškoma galimybių nenutraukti finansavimo. Parašai buvo renkami ir toliau, o Sveikatos komiteto posėdžio metu nuspręsta dar kartą kreiptis į ministeriją ir bandyti argumentuotai paaiškinti ir siekti, kad finansavimas būtų teikiamas ir toliau. Tam pritarė ir ketvirtadienį posėdžiavusi rajono taryba.

Iki šiol buvo tikimasi, kad rajono ligoninė, nors ir neatitinka vieno svarbiausių gimdymų skaičiaus kriterijaus (gimdymų ligoninėje vietoje numatytų ne mažiau 300 praėjusiais metais buvo 200), atitinka reikiamą atstumo kriterijų, kad iki artimiausio skyriaus turi būti ne daugiau 50 km. Jurbarke Akušerijos - ginekologijos skyriaus jau nėra nuo praėjusių metų liepos mėnesio. Buvo kalbama, kad šio skyriaus neliks ir Vilkaviškyje. Tokiu atveju atstumo kriterijų rajono ligoninė būtų atitikusi puikiai. Galbūt ne viena gimdyvė būtų vykusi gimdyti į Šakius, taip didindama trūkstamą gimdymų skaičių. Nors jurbarkietės ir gimdo Šakiuose, geriausiu atveju gimdymų skaičius per metus padidės iki 250-270. Tačiau atsitiko taip, kad ministerija netikėtai pratęsė akušerijos paslaugų teikimą Vilkaviškio ligoninėje motyvuodama, kad ten per 2009 metus buvo daugiau nei 300 gimdymų, nors praėjusių metų gruodžio 7 dienos nutarimu buvo numatyta, kad Vilkaviškyje šios paslaugos taip pat nebus finansuojamos. Tad neatitinkant ir  numatyto atstumo kriterijaus, rajono vadovui ministerijos atsiųstame viceministrės Noros Ribokienės pasirašytame rašte teigiama, kad dėl minėtų priežasčių jie nemato pagrindo pratęsti akušerijos paslaugų teikimą Šakių ligoninėje.

Paskutiniame savivaldybės mero pasirašytame rašte raginama įvertinti išdėstytus motyvus. Nustatytos programos įgyvendinimo laikotarpis yra 2010 - 2011 metai. Po to laikotarpio gali tapti svarbus geografinis kriterijus, o atkurti suardytą struktūrą, kaip akcentuojama, ekonomiškai bus žymiai brangiau. Todėl prašoma papildyti gruodžio 7 nutarimą ir palikti galimybę paslaugas Šakių ligoninėje apmokėti iš PSDF.

Ne ką mažiau netikėtas buvo ne tik ministerijos gautas raštas, bet ir faktas, kad jeigu nebus imtasi priemonių skyrių uždaryti iki balandžio 1 dienos, tai išeitines kompensacijas atleidžiamiems medikams turės sumokėti savivaldybė iš savo skylėto biudžeto. Uždarius skyrių, darbo netektų 16 darbuotojų. Net jeigu atsitiktų taip, kad iš kažkur atsirastų lėšų finansuoti akušerijos paslaugas, visvien reikėtų gauti ministerijos leidimą.

Tarybos posėdžio metu tarybos narys Rimantas Vencas pasiūlė, kad dalį reikiamų lėšų paslaugų finansavimui galėtų skirti savivaldybė. Meras aiškino, kad savivaldybė lėšų neturi, o paėmus paskolą šių lėšų algoms skirti negalima, nes jos skiriamos projektų įgyvendinimui. „Net jeigu ligoninė imtų paskolą ir būtų tęsiamas paslaugų teikimas, esamos padėties tai nekeičia. Vėliau mes visvien turėtume sumokėti išeitines kompensacijas. Skaudu, kai priiminėjami tokie sprendimai“, - kalbėjo rajono vadovas.

Toks, galima sakyti, „mėtymasis“, kai vieną kartą aiškinama, jog paslaugos nebus finansuojamos, o vėliau jas finansuoja, tarp žmonių sukelia ne tik neigiamą įtampą, bet ir kalbas, kad politiniai kriterijai tampa daug svarbesni. Rajono mero Juozo Bertašiaus nuomone, pratęsus paslaugų finansavimą Vilkaviškyje, kai jiems iki Marijampolės apie 25 km., galima traktuoti, kad tai buvo politinis sprendimas. „Labiausiai skaudu, kai priimami tokie sprendimai. Savivaldybė padarė viską, kad ligoninė atitiktų šiuolaikinius reikalavimus. Kiek lėšų pritraukta! O paima ir finansuoja ten, kur iki regioninės ligoninės tik 25 km. Manau, kad tai tik politinis sprendimas. Be to, galbūt ligoninės administracija padarė  ne viską, ką galėjo padaryti“, - teigė J. Bertašius. Kalbėdamas jis minėjo, kad ligoninės vadovas yra Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys ir Šakių skyriaus pirmininkas, o Vyriausybei vadovauja būtent šios politinės jėgos atstovas Andrius Kubilius. Meras akcentavo ir tai, kad vienas politikas, prieš eidamas į Seimą žadėjo nemenką paramą ligoninei, tad būtent tos paramos dabar jis ir pasigenda. Ir ne tik finansinės.

Nors ne vienas pripažįsta, kad šioje situacijoje vilties mažai, ji miršta paskutinė. „Pasikeis ministras, gal su juo pakalbėjus ir apsilankęs Šakiuose jis pakeistų nuomonę?“, - svarstė meras vis dar matantis perspektyvų. Sveikatos komiteto pirmininkas Mečislovas Švabas taip pat sako dar nenorintis tikėti, kad viskas baigta. „Popieriai yra popieriai, nors nuotaikos liūdnos. Bet svarbiausi ne jie, o žmonės. Negalime nuleisti rankų ir pasiduoti, juk surinkta apie 4000 gyventojų, kurie nori, jog šios paslaugos būtų išsaugotos, parašų“, - sakė M. Švabas. Jis mano, kad nereikėtų taip drastiškai elgtis nutraukiant finansavimą, o tokius sprendimus patartų įgyvendinti nuosekliau.

Buvusio Sveikatos ministro Algio Čapliko pasirašytame ir vasario 22 dieną atsiųstame rašte raginama atsižvelgiant į esamą situaciją peržiūrėti pavaldžių stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų struktūrą bei rekomenduoja maksimaliai išplėsti ambulatorinių ir dienos stacionaro paslaugų apimtis, perkeliant sveikatos priežiūros specialistus iš stacionaro padalinių.

Pasak M. Švabo, jeigu atsitiks taip, kad skyrius, kaip planuojama, nuo balandžio 1 dienos bus uždarytas, reikės labai gerai organizuoti pervežimo paslaugas. „Kol kas apie tai nelabai kas ir kalbėjo, o paskaičiavimų, kiek tai kainuos irgi niekas nepateikė“, - teigė Sveikatos komiteto vadovas. Esant reikalui, kaip ir iki šiol, taip ir po balandžio 1 dienos, nutraukus finansavimą, gimdyves į kitus skyrius turėtų pervežti Greitosios medicinos pagalbos stoties specialistai.