Asta GVILDIENĖ

Rugsėjo 11 dieną  Anantara Das Šakiuose skaitė paskaitą apie ajurvedinės mitybos paslaptis, dienos režimą ir sveikatą, taip pat mokė, kaip namuose išsikepti labai skanios ir sveikos duonos, pasigaminti vegetariškų valgių. Po paskaitos buvo galima įsigyti indiškų prieskonių ir literatūros.

Nuotr. Patiekalų degustacija ir įdomi paskaita – maistas kūnui ir sielai.

Apie lektorių

Anantara Das - ajurvedos specialistas, žinomo Vedų žinovo, gydytojo ir psichologo, ajurvedos centro Maskvoje įkūrėjo, „Laimingo gyvenimo dėsniai” knygų autoriaus, Olego Torsunovo mokinys, gydantis ir mokantis sveikai gyventi jogas. Jis skaito paskaitas ir moko gaminti vegetarinius patiekalus, perteikia namų apstatymo, apsaugos ir sėkmės dėsnius, remdamasis vedinėmis žiniomis, konsultuoja šeimos, psichologinių problemų, vaikų pradėjimo ir auginimo klausimais.

 
Požiūrio į mitybą svarba

Ar kada nors susimąstėte, kodėl iš kartos į kartą buvo perduodamos mitybos tradicijos, valgymo ar arbatos gėrimo ceremonijos? Ar tik todėl, kad tai gražu? Valgymo tradicijos buvo sukurtos, kad sąmoningai skirtume laiką mitybai, valgytume ne bet ką ir ne prabėgomis. Nuo mitybos  priklauso mūsų fizinė ir dvasinė sveikata, todėl visais laikais į tai buvo žiūrima labai rimtai, išskyrus mūsų laikmetį. Teisus buvo Pitagoras, sakydamas, kad mes esame tas, ką valgome.

Paviršutiniško požiūrio į mitybą rezultatas – sunkumas pavalgius, mieguistumas, slogi nuotaika. Mes iškreipėme valgymo esmę ir valgymą pavertėme tiesiog primityviu pilvo prikimšimu. Paplito nutukimas ir su nutukimu susijusios ligos, cheminiai maisto priedai ardo sveikatą: vis jaunesni žmonės serga pagyvenusių žmonių ligomis. Jei pastebime, kad pilnėjame, pavalgius traukia prisnūsti, nieko nesinori daryti, jaučiame įvairius sveikatos sutrikimus, nuotaikų pokyčius, apatiją ar pyktį, turėtume atkreipti dėmesį pirmiausiai į savo mitybą ir į maisto kramtymą. Ar kada susimąstėte, kodėl tai taip svarbu? Pirmiausiai todėl, kad ilgai kramtant maistą, virškinimas prasideda  jau burnoje, maistas įgauna kūno temperatūrą ir tolimesnis jo įsisavinimas skrandyje bei žarnyne yra kokybiškas. Gerai sukramtydami maistą, mes pilnai pajuntame jo skonį ir galime juo mėgautis, nes skonio receptoriai yra tik burnoje. Jei kramtome nepakankamai, mes nepajuntame maisto skonio ir mums vis atrodo, kad dar nepasisotinome. Jei maitinamės sąmoningai ir teisingai - po valgio jaučiame lengvumą ir energijos antplūdį.

Ajurveda – tai prieš 5 tūkst. metų senovės Indijoje atsiradusi žinių apie sveikatą, gyvenseną bei gydymą sistema, vadinama natūraliu ir harmoningu gyvenimu. „Žmogus analizuojamas kaip daugialypė substancija, kadangi jis turi ne tik grubų fizinį, bet ir subtilų psichinį kūną”, - kalbėjo ajurvedos žinovas. -   „Maistas žmogui gali būti „kaip nektaras” arba, vartojant jį neteisingai, jis gali veikti kaip nuodai.“

Aistrą ir troškimus žmoguje gimdo pernelyg aštrus, sūrus, karštas maistas, kuris iš pradžių suteikia malonumą, o paskui sukelia įvairiausius sveikatos sutrikimus. Neišmanymą skatina senas, konservuotas, blogo kvapo maistas. Aukštesnio sąmoningumo žmonėms toks yra visiškai nevartotinas. Saldumynai suteikia džiaugsmo ir žmogus jaučiasi laimingas. Maistas turėtų atitikti kūno, proto ir sielos poreikius bei teikti energiją.

Pasak Anantara Das, jei žmogus gulasi per vėlai, didelė tikimybė, kad jam bus sunkiau užmigti: jis gali užsinorėti valgyti arba pradėti intensyviai mąstyti. Tai reiškia, kad padidėjo jo „kūno ugnis“, todėl gultis geriau būtų iki dešimtos valandos vakaro. Jei žmogui prieš miegą norisi valgyti, jis gali išgerti stiklinę šilto pieno su kardamonu, cinamonu, pankoliu arba medumi – tai padės jam užmigti. Visų mūsų nervų sistema geriausiai pailsi  nuo dešimtos iki dvyliktos valandos vakaro. Tai „tamas“ (neišmanymo) laikas, kai žmogus turi miegoti. Priklausomai nuo savo psichofizinės būsenos, žmogus turi keltis kuo anksčiau, geriausiai iki šeštos valandos. Žmogus, atsikėlęs saulei tekant, gauna labai daug energijos, skirtingai nei tas, kuris pramiega šį laiką. Pagal ajurvedą, ankstyvas rytas yra „vatos“ laikas, kada iš organizmo šalinami teršalai, todėl reikia išsivalyti dantis, liežuvį, išgerti šilto vandens stiklinę. Per naktį mes visi netenkame tam tikro kiekio vandens, kurį rytą reikia atgauti. Šiltas vanduo suteikia energijos, palengvina tuštinimąsi, padeda išsivalyti inkstams ir žarnynui. Nusiprausus labai gerai šiek tiek pasimankštinti, pamedituoti, susidėlioti dienos darbus ir ramiai papusryčiauti iki aštuntos valandos. Pusryčiams geriausiai tinka saldaus skonio maistas: jogurtas, džiovinti vaisiai, riešutai, sūris, iš grūdinių produktų tinka tik grikiai. Grikių košę Anantara Das siūlo saldinti medumi arba kondensuotu pienu, paskaninti razinomis ir riešutais. Taigi tradiciniai mūsų sumuštiniai duona ir sviestas - pusryčiams netinka. Pietauti pasak ajurvedos žinovo, geriausiai nuo dvyliktos iki keturioliktos valandos, kai saulė zenite. Tada geriausiai virškina skrandis – dega „kūno ugnis” ir galima valgyti visų skonių produktus. Šiuo metu geriausiai tinka ir maistas iš grūdinių produktų.  Vakarieniauti Anantara Das pataria iki aštuonioliktos valandos, kol saulė dar nenusileidusi. Vakarienei geriausiai tinka neutralaus skonio produktai. Kavos ir žalios arbatos ajurvedos specialistas visai siūlo atsisakyti, nes jose esančios medžiagos tik laikinai pagerina savijautą ir tik trumpam laikui suteikia energijos. Žolelių arbatą arba vandenį geriausiai gerti prieš valgant, kad neužgestų “virškinimo ugnis”. Tuomet maistas gerai įsisavinamas ir kūno svoris nesikeičia. Jei užgeriate bevalgydami – gesinate „ugnį”. Tada maistas blogiau virškinamas, galite jaustis aptingę, išsiblaškę. Po valgio stiklinė vandens – tikras sveikatos priešas, nes užgesinta „virškinimo ugnis” sukelia skrandžio sutrikimus ir blogą savijautą, pradeda augti kūno svoris.