Asta GVILDIENĖ

Spalio 10-osios popietę nemažas šakiečių būrelis skubėjo į susitikimą su ajurvedos specialistu, žinomu Vedų žinovu Anantara Das, kuris jau keletą kartų lankėsi Šakiuose. Sveikai gyvenantis, gydantis ir konsultuojantis bahti jogas kursų metu toliau mokė vegetariškų valgių teorijos ir praktikos: pateikė daugybę receptų, praktiškai parodė, kaip gaminti samosus – indiškus pyragėlius su daržovių įdaru, kuriuos vėliau visi ragavo. Kursų dalyviai galėjo įsigyti literatūros apie vegetarišką mitybą, indiškų prieskonių, panyro, namuose keptos duonos.

Nuotr. Anantara Das rodė, kaip gaminti samosus – indiškus pyragėlius su daržovių įdaru.

Kursuose Anantara Das kalbėjo, kodėl norint gyventi harmonijoje su pačiu savimi, be nerimo ir įtampos, reikia pasvarstyti apie vegetarišką maitinimąsi. Nors mums nuo vaikystės diegiamas požiūris, jog pagrindinis mūsų mitybos ir geros sveikatos produktas yra mėsa, tačiau yra milijonai jos neragavusių žmonių, kurie gyvena visavertį ir kupiną energijos gyvenimą.

 
Kalbėdami apie vegetarizmą iš karto susiduriame su daugybe prieštaringų nuomonių bei įsitikinimų. Daugelis gydytojų teigia, kad mėsa tiesiog būtina mūsų gyvybinių funkcijų palaikymui, bet gausu ir kontrargumentų, kurie grindžiami mėsoje esančių toksinų kenksmingumu ir nenoru dėl maisto žudyti kitų gyvų būtybių. Visų pirma turėtume kiekvienas pamąstyti: ar maistas turėtų būti svarbiausiu mūsų gyvenimo tikslu? Ar valgome, kad gyventume? Ar gyvename tik tam, kad valgytume?

„Kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas - būti vegetaru, ar ne“, - kalbėjo kursų organizatorius. – „Bet jei nuspręsite tapti vegetaru, patarčiau pradėti prie maisto pratintis po truputį, nes staiga nustojus valgyti mėsą, gali sutrikti mityba arba bus per sunku ištverti be mėsos ir norėsite tuojau pat viską mesi.“

Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijoje. Kaip teigė Anantara Das, valgant mėsą organizme susidaro toksinės medžiagos, kurios nuodija ląsteles ir trumpina gyvenimą, nes žmogaus virškinimo organai nėra pritaikyti greitam mėsos įsisavinimui ir ji tiesiog po kurio laiko pradeda pūti žmogaus žarnyne. Kadangi mes esame ne tik fizinės, bet ir dvasinės būtybės, valgydami nužudyto gyvūno mėsą, perimame ir jaučiame jo paskutines gyvenimo emocijas, todėl pavalgę mėsos daromės dirglesni, piktesni,  jautriau reaguojame į nepalankiai susiklosčiusias gyvenimo situacijas.

Pasak kursų organizatoriaus JAV mokslininkai jau kalba, kad galima išvengti daugybės šio laikmečio ligų ir plačiai paplitusių vėžinių susirgimų, ne tik mažinant mėsos ir kitų gyvulinių produktų vartojimą, bet ir daugiau valgant vaisių ir daržovių. Jei prieš 30 metų buvo rašoma, kas suaugusiam žmogui kasdien būtina suvalgyti 100 – 150 gramų baltymų turinčių produktų, tai šiandien mokslininkai mano, kad jų pakaktų tik 30 – 45 gramų. Anantara Das manymu, nebūtina valgyti kasdien mėsos, kad gautume 45 gramus baltymų, jų pakankamai yra vegetariškame maiste: grūduose, ankštinėse daržovėse, riešutuose, vaisiuose. Visos ligos prasideda nuo sielos negalavimų, o tik po to pereina į fizinį kūną, todėl turime gydyti viską bendrai – ir kūną, ir sielą, tam būtina pakeisti savo mintis ir gyventi dorai.

„Žmogus, nevalgantis mėsos – dar ne vegetaras“, - kalbėjo ajurvedos specialistas. – „Vegetaras - tai žmogus, kuris maitinasi augaliniu maistu ir nevalgo mėsos, žuvies, kiaušinių ir kitų gyvų organizmų.“ Vegetarišką mityba fiziologiškesnė, nes šarminančiai veikia vidinę terpę ir neslopina imuniteto. Daržovėse, vaisiuose ir riešutuose yra daugybė skaidulinių medžiagų, mažai riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio, todėl žmogus ne tik geriau jaučiasi, jį mažiau vargina ligos, bet ir tampa psichologiškai stabilesnis, nurimsta jo sąmonė. „Manau, kad daugelis žmonių mėsą valgo iš nežinojimo“, - kalbėjo Anantara Das. – „Jei jie kasdien gautų skanaus maisto be mėsos, suprastų, kad mėsa – nėra būtiniausias maisto produktas.“

Važinėdamas po Lietuvą ir mokydamas žmones gaminti sveiką maistą, jis pastebėjo, kad vis daugiau atsiranda žmonių, norinčių gyventi kitaip, norinčių tapti dvasingesniais, laimingesniais. „Žmonės nuo vaikystės ieško laimės ir visada atrodo, kad ji ateis rytoj. Aš užaugsiu, baigsiu mokslus ir jau būsiu laimingas, bet laimė kažkodėl neateina. Tada žmogus galvoja, kad taps laimingas, kai apsives, bet žiūri, kad dar kažko trūksta. Na, jei susilauks vaikų – tai tikrai laimė ateis, bet po kiek laiko suvokia, kad prisideda tik daugiau rūpesčių. Tada nori pasistatyti namus, nusipirkti mašiną, pakeliauti užsienyje ir tai, kiek dar visko nori - galima vardyti iki begalybės“, - kalbėjo ajurvedos specialistas. „Laimė – tai žmogaus vidinė būsena. Ji priklauso ne nuo materialių, bet nuo dvasinių dalykų. Gyvenimas mums duotas, kad dvasiškai augtume ir tobulėtume – tai galima padaryti ir meldžiantis bei atliekant dvasines praktikas.“ Anantara Das pasiūlė išmėginti vieną labai paprastą ir efektyvų, žymaus Rusijos gydytojo ir psichologo, savarankiškai studijavusio Senovės Indijos mediciną – ajurvedą, O.G.Torsunovo pasiūlytą būdą: kiekvieną rytą ramiai atsisėdę ir susikaupę, bent penkias minutes linkėkite kitiems laimės, kartodami: „Aš visiems linkiu laimės!“ Pamatysite, kad po kurio laiko palinkėjimai jums sugrįžta atgal. Atrodytų, tai neįtikėtina, bet tai tikrai veikia. Norite būti laimingi – pamėginkite.