Kovo 24 dieną minima Pasaulinė tuberkuliozės diena. Klaidinga manyti, kad šia klastinga liga, liaudyje vadinama džiova, serga tik asocialūs ar netvarkingai gyvenantys žmonės. Vis dažniau ši liga diagnozuojama vaikams. Be to, sergamumo tuberkulioze rodikliai Marijampolės apskrityje yra aukštesni už Lietuvos sergamumo rodiklius. Sergančiųjų, lyginant dvejus paskutinius metus, padaugėjo ir Šakių rajone. Tačiau ar šie skaičiai atspindi tikrąją padėtį, kitas klausimas.

Marijampolės visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja (apskrities vyriausioji epidemiologė) Loreta Radzevičienė informuoja, kad 2010 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 1573 nauji tuberkuliozės (TB) atvejai. Marijampolės apskrities teritorijoje - 95 atvejai. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienas asmuo, sergantis atvira TB, per metus gali užkrėsti 10-20 ar net daugiau žmonių. 2010 m. iš 95 naujai išaiškintų TB atvejų 42 patvirtintos atviros formos. Šakių rajono savivaldybėje tokių atvejų buvo nustatyta net 14.

Lyginant sergamumo rodiklius 2010 ir 2009 metais, Marijampolės apskrityje sergamumas nežymiai sumažėjo, o Šakių rajone – padidėjo. 2010 m. nuo TB Lietuvoje mirė 196 ligoniai. Marijampolės apskrities teritorijoje mirė 12 asmenų. Šis mirtingumo rodiklis apskrityje viršijo Lietuvos rodiklį.

 
Specialistus neramina tai, kad dažnai nauji TB atvejai diagnozuojami labiau pažengusiose, sunkiose ligos stadijose.

Nors TB nuo seniai siejama su socialinėmis, ekonominėmis, skurdo, nedarbo, alkoholizmo, narkomanijos, nepakankamos profilaktikos, pavėluotos diagnostikos ir kitomis problemomis, tačiau pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kai tuberkuliozės atvejai nustatomi geros socialinės padėties asmenims ir net vaikams. Stebima, kad nemažai susirgimų atvira tuberkulioze nustatoma jauniems žmonėms.

L. Radzevičienė atkreipia dėmesį, kad klastinga užkrečiamoji liga pradėjo siautėti mokyklose ir net ikimokyklinio ugdymo įstaigose (atviros formos tuberkuliozė nustatyta ir Šakių rajone, bendrojo lavinimo mokyklą lankančiam vaikui). Specialistai teigia, kad esama situacija turi sutelkti visas institucijas numatyti ir pradėti vykdyti ypatingai veiksmingas prevencines priemones vaikų TB plitimui mažinti, galinčias įvertinti ir kontaktinių asmenų sveikatos būklę. 2010 m. Lietuvoje TB susirgo 120 vaikų. Nors oficialūs skaičiai nedžiugina, manoma, kad sergančiųjų tuberkulioze yra dar daugiau.

Marijampolės visuomenės sveikatos centras nuo 2004 metų įgyvendina Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių, o nuo 2010 m. – Vilkaviškio bei Šakių rajonų savivaldybių tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programas. Šakių rajono savivaldybėje vykdant programą atlikti 252 mėginiai. Iš jų 89 – 7 metų amžiaus vaikams ir 163 vaikams, kurie priklausė rizikos grupėms. Net 27 vaikams buvo nustatyta teigiama odos reakcija į tuberkulino mėginius.

Specialistai teigia, kad daugeliui vaikų, užsikrėtusių TB, gali nebūti jokių simptomų, tik retkarčiais karščiavimas, kosulys, silpnumas, į gripą panašūs požymiai, tačiau jie praeina per savaitę. Vaikams TB dažniausiai pažeidžia plaučius, kitus organus. Specialistų duomenimis, Lietuvoje yra apie 80 procentų žmonių, užsikrėtusiųjų mikrobakterijomis, apie 90 procentų iš jų  nesuserga. Kliniškai aktyvios tuberkuliozės formos nustatomos 5-15 procentų užsikrėtusių asmenų. Nerimą turėtų kelti užsitęsęs dusulys, kosulys, karščiavimas, skrepliavimas, skausmas krūtinėje, naktinis prakaitavimas, kūno masės mažėjimas, bendras silpnumas, atsikosėjimas krauju. Kai tuberkuliozė apima ne plaučius, o kitus organus, savijauta priklauso nuo simptomų, kuriuos sukelia pažeistas organas.

Medikai pataria į šią ligą nežiūrėti atmestinai. Tuo labiau, kad jos gydymas ilgas ir varginantis, nekalbant apie tai, jog nuo šios klastingos ligos miršta nemažai žmonių. Tad kodėl taip yra ir kas turėtų pasirūpinti, kad sergančiųjų mažėtų, nesirgtų vaikai, o liga būtų nustatoma ankstyvose formose?