Į naujas, dar dažais kvepiančias patalpas Slavikų medicinos punktas persikėlė maždaug prieš mėnesį. Bendruomenės slaugytoja Birūta Bilevičienė, daugelio vadinama tiesiog daktariuke, sako, jog slavikiečiams tai svarbus įvykis. Čia suteikiamos reikalingiausios medicinos paslaugos, galima įsigyti būtiniausių vaistų. Be punkto, kaip ir be savo daktariukės, daugelis, ypač senesnio amžiaus gyventojų, jau neįsivaizduoja savo gyvenimo.

Nuotr. Bendruomenės slaugytoja B. Bilevičienė sako, kad naujos patalpos – svarbus įvykis Slavikų bendruomenei. Jei ne savivaldybės parama, medicinos punktą būtų tekę uždaryti.

Anksčiau, tiksliau apie 16 metų, pacientai pas savo daktariukę eidavo į senas, pakalnėje prie bažnyčios esančias, patalpas. Nors jos buvo daug didesnės nei dabartinės, tačiau neatitiko reikalavimų ir jei ne savivaldybės parama, medicinos punktą būtų tekę uždaryti - veiklos licencija nebūtų pratęsta. Visgi toks sprendimas rajono valdžiai buvo nepriimtinas, tad buvo skirtos lėšos ir punktą nuspręsta įkurdinti pastate, kuriame dabar yra ir seniūnija, ir biblioteka. Tiesiog viskas po vienu stogu, kaip kažkada yra juokavęs seniūnas Vidmantas Sprainaitis.

 
Nors apie metus laiko užtruko įvairių dokumentų tvarkymas, už skirtas lėšas buvo įrengtas procedūrinis kabinetas, priimamasis. Dabar patalpos jaukios, tuo džiaugiasi tiek slaugytoja, tiek pacientai. Pasak medikės, dažniausiai jiems reikia suleisti vaistų, pastatyti lašinę, pamatuoti kraujospūdį ar po intervencijų išimti siūlus, sutvarstyti. Jei būna rimtesnių nusiskundimų, pacientai vyksta į Šakius, tačiau, kaip kalbėjo B. Bilevičienė, atstumas gana nemažas, tad, kiek įmanoma, gyventojams stengiamasi pagelbėti vietoje. „Tai jeigu skundžiasi kraujotakos sutrikimais, negi apsimoka važiuoti į Šakius? Susitvarkome vietoje“, - kalbėjo slaugytoja.

Pasak bendruomenės slaugytojos B. Bilevičienės, ligonių pastaruoju metu ne mažėja, o daugėja. Belieka apgailestauti, kad Slavikuose faktiškai nėra naujagimių, tad bendruomenės pacientai – senstančios kartos atstovai. Šiuo metu yra apie tūkstantis prisirašiusiųjų, tad veiklos, kaip sako daktariukė, yra kiekvieną dieną. „Nebūna dienos, kad nebūtų ligonių. Jei ne čia, tai į namus ateina, skambina“, - pasakojo moteris. Net ir atostogų metu ji važinėjo pas pacientus į Šilgalius, nes vienam vaistus suleisti reikia, kitam kitokios pagalbos. „Juk savi žmonės, negi atsakysi ar nepadėsi. Taip esame pripratę“, - tikino bendruomenės slaugytoja. Ji teigė, jog senesnio amžiaus slavikiečiai juokauja, jog jos iš šių pareigų nepaleis tol, kol jų visų nenumarins. O darbo stažas jau gražus – rugsėjį bus 40 metų, kai B. Bilevičienė rūpinasi pacientais.

Prekiauja vaistais

Slavikų medicinos punktas yra labiausiai nutolęs nuo rajono centro, apie 20 km, tad slaugytoja dar nuo seno, sako, neatsisakiusi ir kitos paslaugos – vaistų prekybos. Punkte yra prekiaujama būtiniausiais vaistais nuo galvos skausmo, kosulio, vitaminais, pleistrais ir pan. „Kas dvi savaites tiekia, užsakau ir atveža. Aišku, galėčiau ir neužsakinėti, niekas neverčia, bet dėl žmonių reikia. Vien bilietas į Šakius kainuoja, tai jeigu tik dėl vaistų važiuoti, tai visiškai neapsimoka. Būtų norinčiųjų, kad ir kompensuojamų vaistų būtų galima įsigyti, bet tuomet jau visai daug darbo “, - kalbėjo B. Bilevičienė, kuri ne tik slaugytoja ar daktariukė, bet ir valytoja, apsilankančiųjų guodėja, ir vaistininkė, dirbanti tik už vieną etatą. Kaip su atlygiu už šį papildomą darbą? Pavyzdžiui, Lekėčių ambulatorijoje šis klausimas keliamas nuolat, tačiau gydytoja neapsiima prekiauti kad ir paprasčiausiais medikamentais. Išgirdusi šį klausimą, bendruomenės slaugytoja tik šypteli. Pasirodo, nuo už 100 litų parduotų vaistų sumos jai priklauso apie tris litus uždarbio, iš kurių dar vieną litą atskaito mokesčiams. Tačiau, kaip liudija B. Bilevičienės darbo praktika ir atsidavimas žmonėms, tikrai ne viskas matuojama tik pinigais.