Numatomos reformos rūpi ne tik politikams ar  medikams, bet ir labiausiai reformos eiga  suinteresuotiems gydymo įstaigų pacientams. Ministro užmojus žmonės vertina įvairiai,- vieni bijo revoliucinių reformų, manydami, kad po jų gali būti dar blogiau, kiti pasitiki ministru ir laukia pacientams  naudingų permainų. Kaip sveikatos apsaugos ministro planuojamas reformas vertina Šakių rajono medikai? Savo nuomonę sutiko išsakyti valstybinei ir privačiai medicinai atstovaujantys dviejų  įstaigų vadovai – Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis ir UAB „Dalios Zaleskienės ambulatorija“ direktorė, gydytoja Dalia Zaleskienė.

„Jau esame pavargę nuo nuolatinių reformų, o aiškios perspektyvos, kas bus per artimiausius penkerius ar dešimt metų, iki šiol taip ir neturime. Pirmą kartą mestas toks ryškus ministro iššūkis privačiai medicinai, - akivaizdus valstybinės ir privačios medicinos sistemos supriešinimas. Be abejo, ministras norėtų pasiekti teigiamų rezultatų, tačiau tikslams įgyvendinti priemonės pasirinktos nevykusios,“- neslepia savo kritiškos nuomonės D.Zaleskienė. Pasak jos, ministras akcentuoja  pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo klausimus. Tik, deja, kai tie patys pinigai už prirašytą pacientą ateina į viešąją įstaigą, sakoma, jog dėl tokio finansavimo įstaigos skursta, tačiau kai tie patys pinigai skiriami privačiai įstaigai, jau sakoma, kad ši  valstybės pinigais „tunka“.  „ Mes visi gauname tą patį finansavimą, tik esmė ta, kaip sugebama su gautomis lėšomis tvarkytis. Iš ministro lūpų įžeidžiančių gaidelių išgirdome nemažai, nors jų ir nenusipelnėme“,- sakė D.Zaleskienė.

„Vienareikšmiškai vertinti naujojo sveikatos apsaugos  ministro  veiklą sunku. Šio ministro  užmojai ir akcentai yra kitokie, nei ankstesnio ministro. Kol kas nematau,  kad būtų kas nors blogo padaryta, nes dar nėra nuveikta jokių konkrečių darbų. Sveikatos apsaugos ministras vadovaujasi esmine Konstitucinio teismo išaiškinta konstitucine nuostata, pagal kurią valstybė pirmiausia užtikrina nemokamą ligonių priežiūrą valstybinėse gydymo įstaigose,“ - sakė vyriausiasis gydytojas A.Klimaitis.  Praktika rodo, kad kartais privačios medicinos įstaigos būtinosios pagalbos suteikimui skiria mažesnę dalį savo lėšų.  Kaip pastebi privačios ambulatorijos vadovė D.Zaleskienė, privačios ir viešosios medicinos įstaigos dirba tokiomis pačiomis finansavimo sąlygomis. Tuo tarpu viešosios įstaigos dar gauna ir papildomą valstybės finansavimą, o privati medicina turi išgyventi iš savo turimų lėšų, -  nei remontams, nei stogų dengimui iš valstybės lėšų neprašo. „Tad natūralu, kad norėdami išgyventi už papildomas medicinines paslaugas mes turime nustatę tam tikrus įkainius. Manyčiau, privačiame sektoriuje daugiau lankstumo,- čia žmogui paslaugos atliekamos greičiau, daugiau suteikiama komforto. Aišku, pati gydymo kokybė tikrai ta pati tiek  privačioje, tiek valstybinėje įstaigoje,“ - savo nuomonę išsakė D.Zaleskienė. Pašnekovės manymu, vieną kartą reikia aiškiai pasakyti, kad nieko nemokamo nėra. Pacientai turi žinoti, kas ir kiek kainuoja. Sakykime, odontologas  per mėnesį už vieną pacientą iš valstybės gauna vidutiniškai 3 litus. Ką už tokius pinigus galima padaryti? Tad natūralu, kad privačios odontologijos paslaugos gana brangios.

 

„Aš iš savo praktikos galėčiau pasakyti, kad mūsų rajono valstybinė medicina tikrai nėra priešpriešoje  su privačia medicina. Atvirkščiai, mes net sėkmingai bendradarbiaujame,“- pastebėjo  A.Klimaitis. Šakių ligoninėje veikia privatus kabinetas, kuriame teikiama pagalba inkstų nepakankamumu sergantiems žmonėms, atliekamos sudėtingos dializės procedūros. Ši paslauga teikiama ligoninės patalpose, tad padidinamas ir ligonių saugumas ištikus tam tikroms komplikacijoms. „Tai tikrai gražus bendradarbiavimo pavyzdys. Mūsų ligoninė savo jėgomis šios rajono pacientams labai reikalingos ir brangios paslaugos tikrai nepajėgtų pasiūlyti. Tad aš tikrai vienareikšmiškai nesakyčiau, kad privati medicina yra blogis, o valstybinė – gėris. Abi šios sritys turi turėti savo nišą. Privatus kapitalas yra daug nuveikęs medicinos srityje, įsteigta nemažai modernių medicinos centrų. Valstybei visa tai tikrai labai nedaug kainavo,“- sakė A.Klimaitis.

Šiandieninė situacija, kai pusę dienos tas pats gydytojas dirba valdiškoje įstaigoje, pusę – privačioje, pagrįstai kelia tam tikras diskusijas. Su tuo sutinka abu pašnekovai. Anot A.Klimaičio, pacientas, kuris ateina į privačią gydymo įstaigą, siunčiamas atlikti tyrimų į valstybinę įstaigą, o sugrįžęs pas tą patį gydytoją į privačią struktūrą, už tyrimus vis tiek turi susimokėti. Taip tikrai neturėtų būti. „Manau, tobulinti sistemą tarp privataus ir valstybinio sektoriaus reikėtų aiškiau reglamentuojant visas įstatymines nuostatas, kad  gydytojui neliktų vietos interesų konfliktui ir galimybės piktnaudžiauti. Europos Sąjungos teisės aktai numato, jog turi būti užtikrinta darbuotojų darbo pasirinkimo laisvė ir judėjimo teisė,“- sakė D.Zaleskienė.  Tos pačios nuomonės ir vyriausiasis gydytojas A.Klimaitis : „Mes turime tikrai gerų specialistų, kurie turi turėti pasirinkimo laisvę.  Jei geras daktaras pusę dienos dirba valstybinėje, o pusę dienos - privačioje gydymo įstaigoje, tai ko gero  yra geriau, negu jis apskritai išvažiuotų dirbti į Vokietiją ar Angliją.“

Pasak D.Zaleskienės, sveikatos apsaugos ministro siekis, kad jauni specialistai po medicinos studijų atidirbtų periferijoje, kelia rimtų abejonių. Jei toks reikalavimas būtų taikomas įvairių sričių specialistams,- pedagogams, muzikantams, inžinieriams ir kitiems jauniems specialistams,- tuomet būtų viskas aišku. Tačiau tokį reikalavimą taikyti vien medikams, tai jau būtų diskriminacija konkrečios specialybės atžvilgiu. Be to, turint galvoje, kad ES aktai užtikrina laisvą darbo jėgos judėjimą, tokie ministro ketinimai tiesiog nerealūs. „Draugo“ kalbinti medikai pabrėžė ir tai, kad ministerija, planuodama esmines medicinos sistemos pertvarkas, per mažai dėmesio skyrė platesnėms  diskusijoms būtent su periferijos gydytojais, įstaigų vadovais, kurie geriausiai žino realią situaciją vietose. „Kai kurie ministro teiginiai neadekvatūs esamai situacijai, dažnai jo minimi skaičiai visiškai neatitinka tiesos, - paklaida būna net ne keli, o keli šimtai kartų. Manyčiau, toks privačios medicinos puolimas tikrai yra visai nereikalingas žmogiškųjų resursų eikvojimas, nes privati iniciatyva visame pasaulyje yra ir ji negali būti panaikinta, kad ir kaip ministras to norėtų,“- įsitikinusi D.Zaleskienė.

Anot ligoninės vadovo  A.Klimaičio, per 23 –ejus jo darbo metus medicinos sistemoje jau pasikeitė  16 ministrų. „Viskas paaiškės, kai prasidės konkretūs darbai, kai Seimui bus pateikti įstatymų pakeitimų projektai,“- sakė jis. Kol kas neaiškios stacionarinių gydymo įstaigų veiklos tendencijos. Anksčiau  periferijoje buvo mažinamas ligoninių skaičius ir visa sistema nukreipta centralizavimo kryptimi. Ar dabar bus einama decentralizavimo keliu, dar neaišku. Pagyvensim,- pamatysim. Gydytojas, sutinka, kad  Lietuvoje taisytinų dalykų tiek valstybinėje medicinoje, tiek privačiame sektoriuje tikrai yra. „Žinoma, diskriminuoti privataus sektoriaus negalima, tačiau visur ir visada reikėtų laikytis tam tikrų  moralės ir etikos principų, kad  žaidimo taisyklės iš abiejų  pusių  būtų  padorios ir teisingos,“- pastebėjo A.Klimaitis.
Pasigirdus griežtoms ministro kalboms apie numatomas reformas, privačių ambulatorijų pacientams kilo pagrįstas nerimas,- kas bus toliau, ar nepasikeis pacientų priėmimo tvarka? Abu pašnekovai įsitikinę, kad Šakių rajono artimiausiu metu jokios „revoliucinės“ permainos neturėtų pasiekti. Visos paslaugos pacientams tiek valstybinėse, tiek privačiose rajono gydymo įstaigose bus teikiamos ta pačia tvarka kaip ir anksčiau.