Naujoji informacinė sistema ne tik padės susigaudyti pacientams, kiek kainavo jų gydymas. Rankomis trina ir ligonių kasos – nuo šiol eis labiau stebėti, ar dirbtinai neišpučiamas medicininių paslaugų kainų burbulas.

 

Paaiškėjo, kad medikai, suvesdami duomenis į duomenų bazę, „neskiria“ radikulito nuo galūnių paralyžiaus, o jaunuoliai nustebtų sužinoję, jog jiems buvo parašyta šlapimo ar išmatų nelaikymo diagnozė. Nemažai yra ir mirtinų ligonių, kurie net nenutuokia apie sudėtingą savo būklę. Viso to priežastis – eilinis pasipelnymas iš ligonių kasų, kuris dabar tapo lengviau kontroliuojamas. Kuo sunkesnis ligos atvejis – tuo daugiau gydymo įstaiga gali pareikalauti lėšų.

 

Patikrinus 71 proc. gydymo įstaigų paaiškėjo, kad Lietuvoje gydoma labai daug sunkiomis ligomis sergančių ligonių – šalies vidurkis sudaro net 18 procentų. Kitose šalyse, taikančiose tokią pat ligų klasifikaciją, sudėtingiausi gydymo atvejai sudaro vos iki 8 proc. Pažymėtina, kad daugiausia sunkių ligų atvejų užfiksuota rajonų ligoninėse, nors jie turėtų būti gydomi didžiųjų miestų gydymo įstaigose.  Pasirodo, sunkiausiai medikų įveikiama liga šiuo atveju yra nesąžiningumas. VLK direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, šie patikrinimai parodė, kad gydymo įstaigų teikiama informacija ne visada yra teisinga.

Suvesdamos duomenis į informacinę sistemą, gydymo įstaigos nurodo pacientams suteiktų paslaugų ir specialių diagnozių kodus, turinčius įtakos suteiktų paslaugų išlaidų apmokėjimui. Medikai mėgsta piktnaudžiauti, nurodydami kur kas sudėtingesnes nei iš tiesų diagnozės, kad galėtų iš ligonių kasų pasiimti daugiau lėšų. Tokia nepagrįstai išaugusi gydymo kaina dar kartą pratuština mokesčių mokėtojų kišenes, po to, kai daugelis jau būna jas paploninę ir pačioje ligoninėje.  

Pasak A. Sasnausko, netiksliai pateikti duomenys iškreipia bendrą šalies statistiką apie pacientams suteiktas gydymo paslaugas ir išskiria mus iš kitų valstybių. Pacientams suteiktų gydymo paslaugų išlaidų apmokėjimas PSDF biudžeto lėšomis artimiausiu metu pilnai priklausys nuo to, kaip yra koduojamos diagnozės.

 

Šakių rajonas ir jame esančios gydymo įstaigos priklauso Kauno teritorinei ligonių kasai. Valstybinių ligonių kasų atstovė spaudai Lina Bušinskaitė teigė, kad apibendrinus duomenis paaiškėjo, jog čia situacija nėra tokia gera, kaip norėtųsi: „Įvertinus tai, kad naujai diegiama sistema mūsų šalies gydymo įstaigoms yra dar naujovė, reikia pasakyti, kad šio krašto gydymo įstaigos sunkokai susidoroja su keblumais, kylančiais suvedant duomenis apie pacientams nustatytas diagnozes, pagal kurias jie gydyti. Deja, yra nemažai gydymo įstaigų, kurios pacientams nurodo daugiau ir sudėtingesnių diagnozių negu iš tiesų buvo. Tikimės, kad situacija artimiausiu metu pasikeis.“ Džiugu yra tai, kad šiam regionui priklausančios gydymo įstaigos, sulaukusios VLK atsakingų specialistų pastabų, taiso klaidas.

 

„Išradingumo koduojant diagnozes nestinga. Tarkime, buvo gydyta nesudėtinga liga, tačiau nurodomi sudėtingų diagnozių kodai. Nurodydamos sudėtingas diagnozes, kurių gydymas kainuoja brangiau, įstaigos gali gauti daugiau lėšų, nei iš tikrųjų priklausytų. Pasitaiko, kad žmogus buvo gydytas nuo galūnių paralyžiaus, nors serga radikulitu. Na, o jaunuoliai, kuriems nebuvo diagnozuotos sudėtingos ligos, nustebtų sužinoję, kad jie buvo gydyti neva dėl šlapimo arba išmatų nelaikymo. Koduojant populiaru nurodyti ir šoko diagnozę“, – teigė A. Sasnauskas.

Pasitaiko ir juokingų klaidų. Pavyzdžiui, pacientas atvyko dėl galvos traumos, o jam gydyta koja. Devynerių metų berniukui diagnozuotas dirbtinis apvaisinimas, 14 metų paaugliui – naujagimio stebėjimas dėl sudėtingos būklės, 18 metų jaunuoliui diagnozuotos fobijos (baimės), tačiau atlikta smegenų operacija. Kitam pacientui diagnozuotas kojų paviršinių venų uždegimas, tačiau operuoti širdies vožtuvai. Nustatyta peties liga, o nurodyta, jog gydytas kelio sąnarys.

 

VLK direktorius pabrėžia, kad, pasibaigus minėtam pereinamajam laikotarpiui, kai už gydymo paslaugas bus atsiskaitoma pagal naujai diegiamą sistemą, nebus toleruojamas klaidingų duomenų pateikimas ir jų klastojimas. Tokiais atvejais žadama taikyti teisinio poveikio priemones.

VLK Draudimo plėtros departamento direktoriaus Gintaro Kacevičiaus teigimu, gydymo įstaigos bus po padidinamuoju stiklu. „Mes ir toliau stebėsime bei analizuosime gydymo įstaigų teikiamus duomenis. VLK vykdoma kontrolė tik didės, nes artimiausiu metu nuo to, kaip bus koduojama, visiškai priklausys išlaidų už suteiktas paslaugas apmokėjimas pagal giminingų diagnozių grupių metodą. Siekiame užtikrinti, kad į duomenų bazes būtų suvedama teisinga informacija ir mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami skaidriai, o gydymo įstaigos elgtųsi sąžiningai viena kitos atžvilgiu“, – teigė G. Kacevičius.

„Draugo“ inf.