baneris leidinys

maudynesŠakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras skelbia birželio 6 dieną atliktų rajono maudymosi vietų vandens telkinių tyrimus.

Birželio 6 dieną, ištyrus Šakių rajono maudyklų vandenis, paaiškėjo, kad nė vienas jų nekelia pavojaus besimaudančiųjų sveikatai. Nemuno upėje aptikta 5±4 ksv/100 ml žarninių enterokokų, Valiulių tvenkinyje - 7±5 ksv/100 ml, Lukšių tvenkinyje - 12±7 ksv/100 ml, kai, pagal visus reikalavimus, norma yra 100 ksv/100 ml. Žarninių lazdelių Nemune aptikta 89±19 ksv/100 ml, Valiulių tvenkinyje - 5±4 ksv/100 ml, Lukšių tvenkinyje - 4±4 ksv/100 ml, kai norma - 1000 ksv/100 ml. Vandens temperatūra mėginio ėmimo metu Nemune siekė 18,5 °C, Valiulių tvenkinyje - 18 °C, Lukšių tvenkinyje - 18,2 °C.

„Draugo“ inf.
smelio_dezeVasarą vaikai nemažai laiko praleidžia žaisdami smėlio dėžėse, tačiau ar susimąstome, kokie pavojai gali tykoti nekaltai atrodančiame smėlyje? Kasmet šiltuoju metų laiku padaugėja užsikrėtimų parazitinėmis kirmėlėmis. Ne išimtis ir šie metai bei mūsų apskritis, kur, kaip ir visoje šalyje, tokių susirgimų daugėja.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad smėlyje gali slypėti didelė grėsmė sveikatai. Šunys dažnai vedžiojami ten, kur žaidžia vaikai, katės taip pat mėgsta sukiotis arčiau gyventojų. Viena dažnesnių kačių ir šunų platinamų parazitinių ligų – toksokarozė. Didžiausias pavojus užsikrėsti toksokoromis – užterštame smėlyje. Ant žolės taip pat yra daug įvairių parazitinių kirmėlių kiaušinėlių, kurie gali prilipti prie žmogaus avalynės, naminių gyvūnų kojų ir panašiais būdais patekti į gyvenamąsias patalpas.

Kiekvienais metais šiltuoju metų laiku padaugėja tokių ligų. Praėjusiais metais apskrityje buvo registruota 10 toksokarozės atvejų, o šiais metais jau 11. Vienas atvejis registruotas ir mūsų rajone. Be to, toksokarozė nėra vienintelė parazitinė liga, kuria galima užsikrėsti per nešvarų smėlį. Tai ir askarodozė, ir echinokokozė, ir kt.
svabasGintarė MARTINAITIENĖ  

Nors Lietuvoje nėra naujiena, kad norėdamos išgyventi dėl finansinių sunkumų susijungia ambulatorijos ar kitos panašaus tipo įstaigos, tačiau rajone tokia praktika dar nebuvo taikoma. Visgi, atsižvelgdamos į realią padėtį, mažėjantį gyventojų skaičių, apie tai prabilo Plokščių ir Kriūkų ambulatorijos. Tikėtina, kad sutvarkius visus formalumus iki rudens šios įstaigos susijungs į vieną ir galimai vadinsis Panemunių regiono gydymo įstaiga.

Nuotr. Kriūkų ambulatorijos vyriausiasis gydytojas M. Švabas (kairėje) po sujungimo dirbtų šeimos gydytoju. Planuojama, kad abiems įstaigoms vadovautų R. Bagdonas (dešinėje).

Pateikė siūlymą jungtis

Pasak savivaldybės gydytojos Dainos Bagdonienės, šis sujungimas nėra priverstinis ar siūlomas „iš aukščiau“. Medikė tikino, kad abu vyriausieji gydytojai - Kriūkų ambulatorijos Mečislovas Švabas ir Plokščių – Rimantas Bagdonas pateikė siūlymą, kurį svarstys specialiai sudaryta darbo grupė. „Gydytojai pateikė siūlymą, kad susijungus įstaigoms jiems būtų lengviau išgyventi“, – aiškino D. Bagdonienė. Pagrindinės priežastys, verčiančios priimti tokius sprendimus, yra mažėjantis gyventojų skaičius ir su tuo tiesiogiai susijęs finansavimas. „Tiesiog susistambins įstaiga, padaugės prisirašiusių gyventojų skaičius, tad padidės finansavimas. Be to, labai sumažės valdymo išlaidos, nors iš esmės, kad kažką pajustų pacientai, to nebus“, - apie sujungimą kalbėjo Kriūkų ambulatorijos vadovas Mečislovas Švabas. Tą patį pripažino ir R. Bagdonas. „Lipa ant galvos ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose visiems nusispjaut, kaip mums gyventi. Reikalavimai nuolat didėja, o finansavimas mažėja. Tiesiog vedama prie to, kad užsidarytume, tad reikia suktis“, - kalbėjo Plokščių ambulatorijos vyriausiasis gydytojas. Joks etatų mažinamas ar panašūs pakeitimai nei vienoje iš ambulatorijų nenumatomi, gydytojai kaip dirbo, taip ir dirbs – bus pertvarkoma tik struktūra.
greitojiGintarė MARTINAITIENĖ

Taryba pritarė, kad nuo liepos 1 dienos Šakių greitosios medicinos pagalbos stotis bus perduodama Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai. Dėl šios centralizacijos darbo neteks keturi dispečerinėje dirbę asmenys.

Apie centralizaciją buvo kalbama seniai, tačiau iki šiol buvo manoma, kad Šakių greitosios medicinos pagalbos stotis priklausys Marijampolei, o ne Kaunui. Tiek rajono meras Juozas Bertašius, tiek Šakių greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Rimgaudas Lebedžinskas pripažino, kad Kaune centras jau įkurtas, o Marijampolėje dar tik planuojama tai daryti ir prašoma apie 200 tūkst. litų paramos. „Kaunui nereikia nieko prisidėti, o Marijampolė prašo didžiulių pinigų“, - viename iš posėdžių tarybos nariams aiškino rajono vadovas. R. Lebedžinskas kalbėjo, kad yra girdėjęs, jog po kurio laiko Lietuvoje apskritai liks ne 10, o tik penki centrai. „Tai geriau išsyk perduodame Kaunui ir žinome, kad ten centras tikrai liks. Kam jungtis prie Marijampolės, dar įdėti didžiules lėšas ir po to vėl keisti. Todėl ir nuspręsta jungtis prie Kauno. Be to, sutaupome labai daug lėšų“, - aiškino Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius.
vaiku_skyriusGintarė MARTINAITIENĖ

Šeštadienį buvo minima Tarptautinė slaugytojų diena. Šakių ligoninės Vaikų ligų skyriaus vyriausioji slaugos administratorė Daiva Vedegienė džiaugėsi, kad šiais metais profesinė diena skyriui džiugi kaip niekad.

Nuotr. Skyriaus vyriausioji slaugos administratorė D. Vedegienė (antra iš kairės) džiaugiasi darniu kolektyvu, pasirengusiu visuomet padėti mažiesiems pacientams.

Slaugytojas yra tas specialistas, kuris šalia paciento yra tuomet, kai jam skauda, bloga, sunku. Tai ypatingo atidumo bei atjautos reikalaujantis darbas. „Neužtenka būti tik slaugytoja, reikia būti ir mama“, - tikina Vaikų ligų skyriaus vyriausioji slaugos administratorė Daiva Vedegienė. Būtent šiame skyriuje yra gydomi patys mažiausi ir jautriausi pacientai, dažnai net nepasakantys, ką jam skauda, kas jam yra, tad reikalingas ne tik profesionalumas bei kvalifikacija, bet ir mokėjimas bendrauti, prieiti, paguosti. Be to, kaip sakė D. Vedegienė, šio skyriaus slaugytojų darbas nuo kitų skiriasi tuo, jog jos mažiesiems pacientams atlieka ypatingą kateterio įvedimo procedūrą. „Kartais reikia tikrai nemažai pasakų pasekti kol tas drugelis (kateteris – red.) atsiranda vaiko rankytėje, o jei, tarkim, kūdikėliui tik dvi savaitės, tai atidumo reikia dar daugiau. Be to, už durų laukia nerimaujantys tėveliai, manantys, kad kankini jų vaiką“, - apie darbo specifiką pasakojo vyriausioji slaugytoja. Ji pabrėžė, kad mažieji pacientai yra labai mieli ir suteikia daug energijos. „Jei Slaugos skyriuje ligoniai iš tavęs dažnai ima energiją, tai pas mus jos suteikia“, - tikino slaugytoja.
Gegužės 2 - 3 dienomis Trakuose vyko Tarptautinio vaikų, mokinių, pedagogų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkurso ,,Sveikuolių sveikuoliai‘‘ baigiamasis etapas. Renginyje dalyvavo ir Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriaus dešimtokai.

Ričardas Žvingilas, Mantvydas Bacevičius, Tomas Antanaitis, Donatas Damidavičius ir  Mindaugas Damidavičius sėkmingai atliko visas konkurso užduotis. Vaikinai gerai pasirodė komandų prisistatyme ir sportinėse estafetėse bei atlikdami kūrybinę užduotį apie rūkymo prevenciją mokykloje. Moksleivius lydėjusi grupės auklėtoja Rasa Blekaitienė ir visuomenės sveikatos specialistė Benita Petrauskienė ne ką blogiau susidorojo su savo užduotimis, spręsdamos sveikatinimo mokyklose problemas.

Nors prizinių vietų jie nelaimėjo, tačiau grįžo su padėkos raštais, gera nuotaika ir 150 Lt dovanų čekiu apsipirkti ,,Senukų‘‘ prekybos centre.

„Draugo“ inf.
zubickieneGiedrė PLEČKAITYTĖ

Pasaulinė rankų higienos diena su šūkiu „Plauk rankas - saugok gyvybes“ buvo minima gegužės 5-ąją. Šia proga Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras antrus metus iš eilės visą savaitę vykdė akciją, skirtą atkreipti dėmesį į rankų higieną, nuo kurios priklauso ir žmonių sveikata. Visuomenės sveikatos specialistai įžvelgia, kad pas mus neretai taupoma net paprasčiausios higienos sąskaita.  

Nuotr. Visuomenės sveikatos specialistė E. Zubrickienė tikino, kad mokyklos labai noriai prisideda prie akcijos „Plauk rankas – saugos gyvybes“ įgyvendinimo.

Antrus metus iš eilės Šakių visuomenės sveikatos biuro specialistai gegužės 5 – 11 dienomis vykdė akciją „Švarių rankų savaitė“. Visuomenės sveikatos centro specialistai, dirbantys rajono švietimo įstaigose, rūpinosi, kad minėtose įstaigose prie valgyklų, tualetuose būtų paviešintos rekomendacijos apie taisyklingą rankų plovimą. Tuo pačiu pradinių klasių mokiniams buvo vedamos pažintinės pamokos tema „Švarių rankyčių fiesta“. Visuomenės sveikatos specialistai kalba ne tik apie rankų plovimą, bet ir apie galimas pasekmes dėl neplautų rankų. „Mes siekiame įtikinti vaikus, kam viso to reikia. Per žaidimus kalbame apie kirmėlinius susirgimus, kuriais užsikrečiama būtent per nešvarias rankas. Visą šią savaitę specialistai skiria rankų higienos ir kirmėlinių ligų prevencijai“,- sakė specialistė Edita Zubrickienė. Akcijos metu nemažai kalbėta apie kirmėlinių ligų susirgimus, kurių vieni iš sukėlėjų yra nešvarios rankos. Kirmėlių kiaušinėliais užsikrečiama per vandenį, daržoves, žemes, per rankas ir burną, taigi kuo prastesnė higiena, tuo didesnė susirgimo tikimybė. Biuro skelbiamais paskutiniais 2010 metų duomenimis, sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis 1000 gyventojų Šakių rajone išaugo iki 36,68  atvejų (2009 metais buvo 32,67). Dažniausiai infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis serga nepilnamečiai, moterys dažniau negu vyrai (atitinkamai 43,73 ir 28,93 atvejai 1000 gyventojų). Paskutiniu metu, pasak specialistės, rajone išaugo sergančiųjų skaičius tuberkulioze, jos židiniai buvo kelėtoje mokyklų. „Ši liga plinta  ne tik per kvėpavimo takus, bet ir per pačias rankas. Gripo profilaktikai taip pat būtina rankų higiena“,- dėmesį atkreipė E. Zubrickienė. Skelbiama, jog sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu 2009 metais sumažėjo nuo 160,51 atvejų 1000 gyventojų iki 128,43  2010 metais. Tuomet didžiausias sergamumas vyravo tarp vaikų iki 17 metų amžiaus (354,36/1000 gyv.). Vaikai užkrečiamosiomis ligomis dažniau serga dėl prastesnės šio amžiaus asmenų higienos, žinių bei gebėjimų trūkumo.
Nors erkių aktyvumo sezonas prasidėjo maždaug prieš mėnesį, apskrityje jau registruoti trys Laimo ligos atvejai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad kasmet registruojama vis daugiau erkių platinamų ligų – erkinio encefalito (EE) ir Laimo ligos (LL).

Marijampolės visuomenės sveikatos centras informuoja, kad erkių platinamų ligų sergamumo rodikliai kasmet kyla. Vienas iš faktorių – pastaraisiais metais stebimas erkių populiacijos pagausėjimas. Didžiausia erkių gausa bei didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis yra Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje, ne išimtis ir Marijampolės apskritis (Kazlų Rūdos girininkijos miškai yra laikomi EE endeminiu židiniu). Marijampolės apskrityje nuolat registruojami susirgimai LL ir EE.

Praėjusiais metais Marijampolės apskrities užkrečiamų ligų struktūroje, išskyrus gripą ir ŪVKTI, erkių platinamos ligos sudarė 4 proc. Tuomet buvo užregistruoti septyni EE atvejai – vienu sergančiuoju daugiau nei 2010 metais. Daugiausiai susirgimų buvo užregistruota Vilkaviškio rajone – keturi, Kazlų Rūdoje – du, Šakių rajone – vienas.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos