baneris leidinys

svabasPaskutiniajame tarybos posėdyje buvo tvirtinamos praėjusių metų viešųjų įstaigų finansinės bei veiklos ataskaitos. Kai kuriems tarybos nariams kilo klausimų, dėl kokių priežasčių kai kurios medicinos įstaigos metus baigė nuostolingai.
 
Nuotr. M. Švabas tikisi, kad galbūt lengviau išgyventi seksis, kai bus sujungtos Plokščių ir Kriūkų ambulatorijos.
 
Šį klausimą kėlė tarybos narė Irena Haase. Nors jis buvo adresuotas ne vienai viešajai įstaigai, tačiau visų vadovų paaiškinimai buvo tokie patys. Tiek Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis, tiek Griškabūdžio, Kriūkų ambulatorijų vyriausieji gydytojai Stasė Žilienė ir Mečislovas Švabas aiškino, kad labai sumažėjo iš Ligonių kasų skiriamas finansavimas, o daugelio paslaugų kainos auga. Be to, ypač kaimiškose vietovėse, akivaizdžiai mažėja ir gyventojų skaičius, kuris taip pat turi įtakos finansavimui. Pasak Šakių greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus, per metus jo vadovaujama įstaiga gauna 150 tūkst. litų mažiau. Tad reikia labai „susispausti“. Pavyzdžiui, Šakių ligoninei skiriamas finansavimas mažėjo 14 proc., o paslaugos kaip turėjo, taip ir turi būti teikiamos ir užtikrinamos toliau. Ne vienos medicinos įstaigos vadovas optimistiškiau nepiešė ir ateities bei teigė, kad ir šiuos metus tikriausiai baigs nuostolingai. „Nors mažinome ir etatus, nes apie 2 tūkst. sumažėjo gyventojų. Tai labai jaučiasi“ , - tikino Griškabūdžio ambulatorijos vyriausioji gydytoja. Tuo tarpu Kriūkų ambulatorijos vadovas tikisi, kad galbūt, sujungus jo vadovaujamą įstaigą su Plokščių ambulatorija, pavyks sutaupyti ir metus užbaigti bent jau be nuostolių. Tiesa, buvo pastebėjimų, kad maždaug prieš metus keltas Kriūkų ir Plokščių ambulatorijų sujungimo klausimas užsitęsė, tačiau M. Švabas patikino, kad darbai vyksta, nors daugelis formalumų, keliamų reikalavimų įgyvendinimas tikrai užtrunka.

„Draugo“ inf.
greitoji letojiAsta GVILDIENĖ
 
Skubi medicinos pagalba po Greitosios medicinos pagalbos stočių centralizacijos gerokai sulėtėjo. Tuo praėjusio ketvirtadienio vidurdienį įsitikino ir pačioje miesto širdyje – Nepriklausomybės gatvėje įvykusio sveikatos sutrikimo liudininkai. Ištikus epilepsijos priepuoliui jaunas žmogus be sąmonės ant šaligatvio išgulėjo 49 minutes, kol pagaliau atvyko greitosios medicinos pagalbos ekipažas.
 
Nuotr. Po Greitosios medicinos pagalbos stočių centralizacijos skubi pagalba gyventojus pasiekia per ilgesnį laiką, ypač skambinant 112, nes visi skambučiai registruojami per Kauną.
 
Nepriklausomybės gatvėje, prie Kultūros centro patruliavę Šakių policijos komisariato policininkas Kęstutis Ramanauskas ir kursantė Vaida Gailiūnaitė teigė, kad maždaug dvylika minučių po 12 valandos pastebėjo keistai besielgiantį, už medžio kamieno besigraibstantį jauną žmogų. Matyt, jausdamas artėjantį epilepsijos priepuolį, jis bandė susilaikyti nepargriuvęs. Policijos pareigūnai ir Kultūros centro darbuotojai, pamatę, kad žmogus sukniubo ir jam prasidėjo traukuliai, suskubo kviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojus.
Balandžio 24-oji – tarptautinė triukšmo suvokimo diena. Tad ar viską žinome apie triukšmą? Koks garsas yra pavojingas sveikatai, o koks triukšmas yra įprastas?
 
Triukšmas yra visada šalia mūsų – kieme, gatvėje, net namuose. Taip yra ne tik dėl gausybės įvairiausių technologijų, vis gausėjančio transporto gatvėse, bet ir dėl nepagarbos vieni kitiems. Triukšmu vadinamas nepageidaujamas žmogui garsas, sklindantis iš įvairių natūralių ir dirbtinių garso šaltinių. Žmogaus ausis yra  prisitaikiusi prie 35- 55 decibelų intensyvumo garsų (30 dB – tylus pokalbis, 40 dB- vidutinis triukšmas namuose, 50 dB – įprastinis pokalbis).

Civilizuotame pasaulyje itin akcentuojama pramoninio ir komercinio triukšmo problema. Net 40 proc. Europos Sąjungos gyventojų yra veikiami padidėjusio aplinkos triukšmo dienos ir apie 20 proc. - nakties metu. Tai transporto priemonės, statybos mašinos bei mechanizmai, technologiniai įrenginiai, šventiniai renginiai. Beveik 40 milijonų darbuotojų pusę darbe praleidžiamo laiko turi kalbėti garsiau nei įprastai, nes per triukšmą nebūtų išgirsti. Klausa dažniausiai nusilpsta dirbantiesiems žemės ūkio, statybos, maisto pramonės ir tekstilės srityse. Ši liga dažniausiai diagnozuojama vairuotojams, ekskavatorininkams, traktorininkams, buldozerininkams, kranininkams. Tačiau ir buityje kasdien naudojama daug triukšmo šaltinių: televizoriai, muzikiniai centrai, muzikos instrumentai, dulkių siurbliai, vaikų žaislai ir kt. Triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia žmonių sveikatą.
Praėjusią savaitę Šakių „Žiburio“ gimnazijoje vyko kraujo donorystės akcija. Dažniausiai gimnazistai kraują davė veltui.  
 
Kovo 21 dieną VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kraujo centras surengė  kraujo donorystės akciją Šakių „Žiburio“ gimnazijoje. Akcijai abejingi neliko pilnamečiai gimnazistai, prisidėję prie kilnaus tikslo gelbstint gyvybes. Akcijos metu buvo registruojami donorai, užpildomos jų kortelės. Kiekvienam kraujo aukotojui nustatyta kraujo grupė, hemoglobino kiekis kraujyje, taip pat atlikti tyrimai dėl infekcijų (hepatito B ir C, ŽIV, AIDS). Kraujo davė 20 donorų, iš jų 15 gimnazijos mokiniai. Dalis iš jų kraują padovanojo neatlygintinai. Kraujas bus panaudotas Santariškių klinikose gydomiems pacientams.

„Draugo“ inf.
sulinysArtėjant Pasaulinei vandens dienai, kuri minima kovo 22-ąją, Marijampolės visuomenės sveikatos centras kviečia pamąstyti apie vandens svarbą mūsų gyvenime. Daugelis kaimo, o neretai ir miesto gyventojų maistui gaminti naudoja šachtinių šulinių vandenį.
 
Pasak specialistų, šulinių vandens kokybė priklauso nuo šulinio įrengimo, aplinkos poveikio. Pavasarį su polaidžio vandeniu į šachtinius šulinius gali patekti įvairių teršalų, organinėmis atliekomis užteršto vandens. Pavasarį patartina atidžiau stebėti jo kokybę – ar nepasikeitė spalva, kvapas, skonis, ar vandens lygis šulinyje staiga nepakilo. Jei šulinio sienelės yra nesandarios, teršalai į vandenį gali patekti pro plyšius. Dėl to galimi įvairūs apsinuodijimai bei susirgimai užkrečiamomis ligomis. Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja gerti šulinio vandenį tik įsitikinus jo kokybe.
plauciai retgenasGintarė MARTINAITIENĖ
 
Tuberkulioze gali susirgti benamis, girtuoklis, turtingas verslininkas ar vaikas. Ji nesirenka savo aukų. Nors sergamumo rodikliai stabilizavosi, tačiau epidemiologinė situacija neramina, o Lietuva pagal sergamumą lenkia kaimynines šalis. Marijampolės apskrities sergamumo rodikliai ne vienerius metus gerokai viršydavo Lietuvos. Pernai nuo šios ligos mirė devyni rajono gyventojai.
 
Nuotr. Apskrityje dažniausiai susergama plaučių tuberkulioze. Pernai tai sudarė 88 proc. visų diagnozuotų tuberkuliozės atvejų.
 
Kaip pastebi Marijampolės visuomenės sveikatos centras, kelerius metus iš eilės Lietuvos sergamumo rodiklius viršiję apskrities duomenys praėjusiais metais bent jau nedidėjo, o išliko stabilūs. 2012 metais Marijampolės apskrities teritorijoje diagnozuoti 125 nauji ligos atvejai. Šakių rajone tokių ligonių – 17.
pelesisTurbūt daugelis žino, patyrė, kiek nemalonumų ir žalos ne tik būstui ir daiktams, bet ir sveikatai, gali pridaryti pelėsiai. Pabrangus šilumai, rečiau vėdiname namus, o sandarūs plastikiniai langai dažniausiai būna uždaryti taip, kad jokia mikrocirkuliacija neįmanoma. Paskui stebimės - pelija sienos, baldai, net drabužiai spintose, namuose yra nemalonus kvapas. Maža to, dažnai pradedame jausti neigiamą poveikį sveikatai.
 
Kaip išvengti pelėsių plitimo, kaip juos naikinti? Apie tai pasakoja Marijampolės visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Aušra Skripkaitienė.

Pasak A. Skripkaitienės, pelėsiai yra grybai, kurie auga siūlais, gijomis, sudarydami grybieną ir augindami mažytes sporas – juodos, pilkos, žalsvos spalvos. Todėl pelėsis matomas akimi. Priežasčių, kodėl pelėsiai ima augti ir plisti namuose, daug. Tai padidėjusi drėgmės kondensacija (normaliai eksploatuojant patalpas, jas vėdinant kondensacijos neturi būti), nepakankamas šildymas, susidaręs šalčio tiltas. Specialistė akcentuoja vėdinimo svarbą - kasdien vėdinant namus (sudarant skersvėjį) pelėsiams daugintis yra sunkiau. Ji pataria namus vėdinti keletą kartų per dieną, ypač virtuvę (jei gaminate maistą – dar dažniau). Kad nepelytų vonios sienos ir lubos, nakčiai reikėtų palikti praviras vonios duris, kad išsisklaidytų garai ir šiluma. Pelėsiams palanki tamsesnė aplinka, todėl rekomenduojama patalpose, kur nėra langų, laikyti įjungus nors ir silpną šviesą. Yra daug pelėsių plitimo priežasčių, susijusių su pastato išore - jas gali pašalinti specialistai.  
Pasaulio sveikatos organizacijos naujai paskelbtose gairėse pabrėžiama, kad daugelis žmonių suvartoja per daug natrio ir per mažai kalio. Tyrimai parodė, kad lietuviai valgo ne tik per daug, bet ir per sūriai. Todėl jiems gresia didesnė širdies ligų ir insulto rizika. Jie turi daugiau problemų  dėl padidėjusio kraujo spaudimo.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas ištyrė, kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose perdirbtuose maisto produktuose: duonoje, mėsos gaminiuose, užkandžiuose, padažuose, sultyse ar net sultinio kubeliuose.  Pavyzdžiui, lietuviškoje juodoje duonoje yra apie 1,1 % druskos, tai atitinka 440 mg natrio/100 g produkto, virtoje dešroje – 2,1 % druskos, tai atitinka 840 mg natrio/100 g produkto.

Kalio dideli kiekiai aptinkami pupelėse ir žirniuose (apie 1 300 mg/100 g produkto), riešutuose (apie 600 mg/100 g), kai kuriose daržovėse, pavyzdžiui - špinatuose, kopūstuose ir petražolėse (apie 550 mg/100 g), vaisiuose – bananuose, papajose (apie 300 mg/100 g). Skirtingai nei natrio, kalio kiekiai daugeliu atvejų sumažėja perdirbus maisto produktus.

Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, druskos suvartojama per daug. Siekiant visuomenėje mažinti ligų riziką,didinti kalio ir mažinti  natrio suvartojimą, naudojamos tokios priemonės, kaip maisto produktų ženklinimas, nurodant druskos kiekį, vartotojų švietimas, nacionalinių mitybos rekomendacijų rengimas, bendradarbiavimas su maisto produktų gamintojais, siekiant mažinti druskos kiekius perdirbamuose maisto produktuose.
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos