Lukšių gimnazijos bendruomenė savo širdeles papuošė šventine nuotaika

gimnazistai luksiaiAsta GVILDIENĖ
 
Lapkričio 21 dieną Lukšių Vinco Grybo gimnazijos bendruomenė  šėlo. Mokiniai, mokytojai ir visas aptarnaujantis personalas į 175 – ąjį mokyklos Gimtadienį ir 50  - ąjį lopšelio – darželio „Ąžuoliukas“ Jubiliejų buvo įleisti tik su viena sąlyga -  jei savo širdeles pasipuošus šventine nuotaika. Galbūt todėl tądien po mokyklą sklandė Gerumo angelai, šildė mokytojų šypsenos, aidėjo vaikų juokas, skambėjo muzika, netrūko nuoširdžių sveikinimų ir šiltų padėkos žodžių.
 
Nuotr. Lukšių Vinco Grybo gimnazijos 175 – asis gimtadienis buvo ne oficialus ir iki smulkmenų surežisuotas renginys su daugybe kviestinių svečių ir nuobodžių pasisakymų, o pirmiausiai - šventė vaikams.  
 
Praėjusį penktadienį Lukšių Vinco Grybo gimnazijos bendruomenė į mokyklą nuo mažiausiųjų iki vyriausiųjų ėjo ne mokytis ar šiaip įprastai praleisti dieną, bet švęsti. Jie rašė palinkėjimus būsimiems gimnazijos mokiniams, dėkojo mokytojams, administracijos ir aptarnaujančio personalo darbuotojams, kurie angelų pavidalu nusileido ant vienos iš mokyklos, kurioje tvyrojo neparastai nuoširdi ir draugiška atmosfera, sienos. Kiekviena klasė pasipuošė savo specialiu aprangos kodu, mokė vieni kitus įvairiausių žaidimų, pasirodė sveikinimų koncerte „Mano dovana mokyklai“ ir įsiamžino linksmoje fotosesijoje.

Tiek pradinukai, tiek ir vyresnieji moksleiviai dalyvavo gimnazijos istorijos pamokose, kurių metu sužinojo, jog pirmąją parapijinę pradinę mokyklą 1839 metais Lukšiuose įkūrė žinomas to laikmečio rašytojas ir švietėjas vikaras Antanas Tatarė – Totoraitis, kurį Zyplių dvaro ponas Jonas Bartkovskis tais pačiais metais buvo pasikvietęs iš Ilguvos. Tuo metu Marijampolės apskrityje buvo tik septynios pradinės mokyklos, keturios iš jų - veikė dabartiniame Šakių rajone, viena - Lukšiuose. A. Tatarės įkalbėtas, J. Bartkovskis pastatė mokyklai mūrinį pastatą, kuris stovėjo dabartinės mokyklos vietoje. Manoma, kad čia tada mokėsi apie 20 mokinių.

Po 1863 metų sukilimo, siautėjant carinei nutautinimo politikai, buvo draudžiama kalbėti lietuviškai, todėl ir pamokos Lukšių mokykloje vyko rusų kalba. Tarp vietinių ši mokykla buvo nepopuliari, todėl jie savo vaikams samdė daraktorius: J. Urbaitį - Bovelninį, brolius Eimučius, A. Mockaitį, J. Užupį, J. Dobrilą, A. Švedą. Šios „vargo mokyklos“ veikė apie 40 metų, kol 1905-aisiais caro įsakymu vakarinėse gubernijose buvo leista dėstyti lietuvių ir lenkų kalbas pradinėse ir miesto mokyklose.

1863 – 1866 metais Lukšiuose mokėsi tautinio sąjūdžio veikėjas Jonas Basanavičius.  Gerai žinomi ir kiti šios mokyklos mokiniai - knygnešys poetas J. Pavalkis – Vijūnas, „Varpo“ redaktorius ir bendradarbis J. Adomaitis – Šernas, skulptorius Vincas Grybas. Vėliau Lukšių mokykla išaugo iki šešių skyrių. 1945 metais ji buvo reorganizuota į progimnaziją, 1948 metais – į septynmetę, o 1953 metais – į vidurinę, kurioje pirmaisiais mokslo metais mokėsi 303 mokiniai, dirbo 24 mokytojai. 1955 metais mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą: 17 merginų ir 6 vaikinus. 1960 metais mokyklai buvo suteiktas kraštiečio skulptoriaus V. Grybo vardas. Nuo 1983 metų jai vadovauja direktorė Nijolė Šapolienė. Šiandieninės Lukšių Vinco Grybo gimnazijos istorija prasidėjo nuo 2010 metų gegužės 27 dienos, kai mokyklai buvo suteiktas gimnazijos statusas.

Mokyklos bendruomenė didžiuojasi, kad čia mokėsi daug gabių mokinių, tapusių žymiais Lietuvos žmonėmis. Tai pirmos laidos abiturientas humanitarinių mokslų daktaras, filosofas Juozas Mureika; Socialinių mokslų daktarė, VU docentė Genovaitė Raguotienė; Lazdijų klebonas dekanas Gvidonas Dovydaitis; buvęs Lukšių klebonas kunigas Gvidas Pušinaitis; istorikė Janina Januškevičiūtė, poetė Česlova Jakštytė; humanitarinių mokslų daktarė, kalbininkė Rima Bacevičiūtė; fizikos mokslų daktaras Kęstutis Mažeika; biologijos mokslų daktaras Vytautas Mažeika; elektros inžinerijos mokslų daktaras Artūras Kalvaitis; tautodailininkė Gražina Balsytė – Pasilauskienė; dailininkas Vytautas Kaunas ir kiti.

Vaikų lopšelis - darželis Lukšiuose pradėjo veikti 1964 metų rugpjūčio 15 dieną mokyklai priklausiusiame mediniame pastate. Jį tada lankė 15 vaikų nuo 2 iki 6 metų, dirbo penkios darbuotojos. 1977 metų rugsėjo mėnesį darželis persikėlė į naują erdvų pastatą, kurį lukšiečiams pastatė tuometinio Lenino kolūkio vadovai. Tais metais ikimokyklinę įstaigą lankė 98 vaikai, dirbo 27 darbuotojai. 1982  metais darželiui buvo suteiktas „Ąžuoliuko“ vardas.

1993 metais darželio pastatas buvo privatizuotas, tad Lukšių seniūno Vido Cikanos rūpesčiu mažieji lukšiečiai  persikėlė į pagalbines vaistinės patalpas. Jį lankančių vaikų  tuo metu labai sumažėjo – liko tik 15. Šiandien Lukšių vaikų lopšelis – darželis „Ąžuoliukas“, švenčiantis  50  - ąjį  gimtadienį, yra Lukšių Vinco Grybo gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrius. Tai bendrosios paskirties ikimokyklinio ugdymo mokykla. Čia teikiamas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, ugdomi  vaikai nuo 1 iki 6 (7) metų. Lopšelį – darželį „Ąžuoliukas“ kasmet lanko apie 65 vaikus, kuriuos prižiūri 14 darbuotojų. Įstaigos veiklai vadovauja gimnazijos direktorės pavaduotoja ikimokykliniam ugdymui Irena Korsakienė.

175 – asis Lukšių Vinco Grybo gimnazijos gimtadienis buvo ne koks nors oficialus ir iki smulkmenų surežisuotas renginys su daugybe kviestinių svečių ir nuobodžių pasisakymų. Tai buvo tikrų tikriausia šventė vaikams su nelauktomis staigmenomis ir maloniais netikėtumais. To ir buvo siekiama. Mokyklos bendruomenę su gimtadieniu sveikino rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius, administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis, Lukšių seniūnas V. Cikana.Čia netrūko nei gražių žodžių, nei šilumos. Gimnazijos direktorė N. Šapolienė, įteikdama moksleiviams vardinius mokyklos atšvaitus, linkėjo būti matomais ne tik kelyje, bet ir gyvenime. „Būkit matomi gerąja prasme – gerais darbais, gražiais poelgiais ir meile artimui savo“, - lyg maldą kartojo direktorė.

Dėkodama visiems gimnazijos rėmėjams, ji mokyklos 175 – ojo gimtadienio proga Padėkos raštus įteikė ir mokinių tėveliams - Vilmai ir Arvydui Kubiliams, Daivai ir Regimantui Pavalkiams, Kristinai ir Mindaugui Sederevičiams, Daivai ir Sigitui Stanaičiams, - daugiausiai prisidėjusiems prie vadovėlių atnaujinimo fondo. Vakare čia ilgai netilo muzika. Gimnazistai šėlo diskotekoje. Šventė tęsėsi.