Nuo sausio 1 d. vaikams ugdymo įstaigose tiekiami patiekalai, kuriuose yra mažiau cukraus ir druskos. Maitinimo racione taip pat nebėra maisto produktų su „iš dalies hidrintais riebalais“. Kaip rajono ugdymo įstaigose sekėsi įdiegti naująją tvarką, pasakojo Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Birutė Bacevičienė.

Gėrimai, sultys, kakava, kompotai, sausainiai, bandelės, uogienės, saldūs padažai ir gaminami patiekalai, kurių sudėtyje pridėtinio cukraus daugiau kaip 5 g/ 100 g, ugdymo įstaigose nebepatenka ant vaikų stalo. Vaikų maitinimui tiekiamame sūryje ir mėsos gaminiuose nebegali būti druskos daugiau kaip 1,7 g/ 100g, kituose produktuose ir gaminamuose patiekaluose druskos – ne daugiau 1g/100 g.

Nuo šiol mokyklose mokiniai atsigerti galės arbatos arba vandens, nebėra bandelių, bet atsirado daugiau vaisių. Pasak B.Bacevičienės, dėl to nėra jokios tragedijos.

„Kad dauguma mūsų turime antsvorio ir suvartojame per didelį kiekį angliavandenių, seniai žinome. Todėl turime stengtis pakeisti savo įpročius“, – kalbėjo pašnekovė.

Pasak inspektorės, neretai dėl tokių pasikeitimų nepatenkinti būna tėvai, jie nesupranta, kodėl vaikai mokykloje negali nusipirkti bandelių, sulčių ir t. t. B. Bacevičienės manymu, prie vaikų sveiko maitinimosi įpročių, be jokios abejonės, turi prisidėti ne tik ugdymo įstaigų darbuotojai, bet ir tėvai.

Maisto automatų beveik nebėra

Ne paslaptis, jog maisto automatuose parduodamuose skanėstuose yra nemažai cukraus, druskos, angliavandenių. Džiugu, jog toks automatas likęs tik vienoje iš rajono gimnazijų, nors anksčiau jų buvo daugiau.

„Automatai labiau gundo mažesnius vaikus. Akys mato visus skanėstus, neištveria, prisiperka, tačiau jokių gerųjų medžiagų iš tokio maisto vaikas negauna. Tokiuose užkandžiuose – tik saldikliai, skonio stiprikliai ir t.t. Tačiau vaiko psichologija paprasta: jis mato, kad kiti perka tuos skanėstus, todėl ir jam reikia. Kartais tiekėjai nelabai sąžiningai elgiasi ir į automatus sudeda kitokį maistą nei turėtų. Manau, kad maisto automatų ugdymo įstaigose apskritai neturėtų būti, tikiuosi, kad laikui einant taip ir bus“, – atvirai sakė B. Bacevičienė.

Daugelis žmonių, sužinoję apie maitinimo pokyčius ugdymo įstaigose, netiki, jog tai ką nors pakeis, nes vaikai bandelių, sulčių ir kitų skanėstų nusipirks maisto prekių parduotuvėse. Tačiau, specialistės manymu, daug kas priklauso ir nuo kišenpinigių, kuriuos vaikams tėvai duoda, nevertėtų tuo piktnaudžiauti. Galbūt derėtų atsižvelgti, kiek vaikui reikia vienai dienai pinigų, kad jis mokykloje galėtų pavalgyti. O jei vaikas vieną kartą ar kelis paragaus traškučių ar nusipirks bandelę, nieko neatsitiks. B. Bacevičienės manymu, tiesiog svarbu, jog tai netaptų maitinimosi įpročiu.

Daugiau jautienos, paukštienos

Inspektorė pasidžiaugė, jog rajono ugdymo įstaigose mokiniams tiekiamas maistas visuomet yra šviežias ir skanus bei tinkamai pagamintas. Kaip kalbėjo B. Bacevičienė, vis daugiau į maitinimo racioną įtraukiama jautienos, paukštienos, žuvies, mažiau kiaulienos. Inspektorė taip pat pasakojo, jog kai kuriuose mokyklose, kurios turi tam skirtus puodus, maistas jau gaminamas garuose. Ir vaikai tai mėgsta. Tačiau, pašnekovės teigimu, per riebus maistas vis dar neišnyksta iš mūsų maitinimosi raciono.

„Mūsų sąmonė dar neužaugo iki to, kad suprastume, jog visiems riebiems maisto produktams galime rasti pakaitalų. Pavyzdžiui, grietinę kažkodėl dauguma mūsų vartojame 30 proc. riebumo, nors jos yra įvairaus riebumo. Dar reikia įdirbio, kad susiformuotų kitokie įpročiai. Taip, sutinku, riebalai gerina patiekalo skonį, visi norime valgyti skaniai, bet turime suprasti, kas per daug – tas nesveika“, – pabrėžė B. Bacevičienė.

„Varpo“ mokyklos valgyklos vedėja Vita Drebulienė pasakojo, jog pirmosiomis pokyčių dienomis vaikai naujoves vertino skeptiškai, tačiau praėjus daugiau nei dviem savaitėms su mielu noru vietoj bandelių perka vaisius, geria vandenį, o ne sultis.

„Mums gal sudėtingiau, nes reikia iš naujo rengti mokinių maitinimo tvarkaraščius, o čia tikrai yra kur paplušėti. Mokiniai pokyčių maitinimo sistemoje visiškai nesureikšmino“, – pastebėjimais dalijosi V. Drebulienė.

Nuomonės išsiskiria

Dažnai galima pastebėti, jog vaikai mokykloje „paknaibo“ maistą, patyrinėja, bet jo nevalgo. Inspektorės teigimu, jeigu vaikas namie valgo kitokį maistą, tai nereikia tikėtis, jog jis valgys mokyklos maistą. Ypač tokia tendencija pastebima su sriubomis arba daržovėmis.

„Visi vaikai turi gauti namuose gaminto maisto. Jei namuose jis valgys tik bandeles, virtas dešreles ar batoną, mes nieko nepadarysime. Labai daug kas priklauso nuo tėvų“, – atvirai pasakė specialistė.

Pašnekovės teigimu, po pastarųjų pokyčių vaikų maitinimo įstaigose teko sulaukti ir nepatenkintų tėvų skambučių, kurie klausė, kodėl vaikai nebegaus bandelių, sulčių ir t.t. Tuomet pasiteiraujama, ar jie nenori, kad vaikai sveikai maitintųsi, valgytų šviežiai pagamintą maistą. Ilgiau kalbantis su tėvais, paaiškinus, kokią reikšmę žmogaus organizmui turi kokybiškas maistas, galų gale jie supranta, kad vaikams norima tik gero.

„Draugo“ pakalbinti tėvai maitinimo pokyčius vertino tik teigiamai. Pasak jų, ypač svarbu, kad vaikai mokyklose rinktųsi sveikesnį maistą.

„Nebus pasiūlos, mažės ir paklausa. Ypač mažesniesiems sunku atsispirti skanėstams. Nors vaikui aiškindavome ir prašydavome, kad mokykloje riktųsi šiltą patiekalą, dažnai pirkdavo ir bandeles, sultis. Dabar renkasi vaisius, pats pastebi kitokį asortimentą “ – pasakojo vieno pradinuko mama.

„Varpo“ mokykloje į valgyklą bėgantis moksleivis su „Draugu“ sutiko pasidalinti savo pastebėjimais. Visgi jis sakė nesuprantantis pokyčių prasmės. „Aš bandelių nusiperku mieste. Nematau bėdos, tik kad reikia nueiti. Šiaip tai čia kažkokią nesąmonė“ , – tikino pašnekovas. Kiti moksleiviai naująją tvarką vertino palankiau arba teigė ypatingų pokyčių nepastebėję.