siuksta
Nuotr. Lektorius Artūras Šiukšta mokiniams pasakojo, kad dažniausiai jaunimas pradeda rūkyti, nes nežino, kokia didžiulė tabako žala organizmui. Deja, dažnas apie tai nesusimąsto.

Agnė NAUMAVIČIŪTĖ

Jau antrus metus iš eilės rajono mokyklose paskaitas apie tabako, alkoholio, socialinių tinklų žalą organizmui skaito lektorius Artūras Šiukšta. Šiais metais ugdymo įstaigos dėmesio sulaukė lapkričio 6–8 d. Štai Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos mokiniams lektorius papasakojo, kodėl rūkymas žudo.

Anot lektoriaus, rūkantis žmogus susiduria su šešiomis fazėmis, pati pirmoji – smegenų plovimas. Antroji fazė – siūlymas parūkyti, kurį dažniausiai patiria jaunimas, išvažiavęs mokytis ir atitrūkęs nuo tėvų.

„Praėjus kiek laiko tas jaunuolis pradeda rūkyti. Kodėl? Nes jis vienas, nieko nepažįsta, o juk reikia kažkaip priprasti prie sociumo, reikia susibendrauti. O kaip kitaip susidraugausi, jei nepradėsi rūkyti. Mano šiandieninis tikslas, mielieji, kad jūs, baigę šią mokyklą, išvykę į kitus miestus ar į užsienį, niekad gyvenime nepradėtumėte rūkyti“, – kalbėjo A. Šiukšta.

Tęsdamas kalbą apie fazes lektorius įvardijo trečiąją – priklausomybės fazę. Kai žmogus tiesiog nebegali nerūkyti. Žmogus rūko dešimt, dvidešimt metų, kol galiausiai pereina į ligų fazę ir, anot lektoriaus, tampa vaikščiojančiu lavonu. Kankinasi, vartoja brangiausius vaistus, kol galiausiai yra nužudomas... tabako dūmų. Toks yra bet kurio rūkančio žmogaus gyvenimas.

„Šiandien jūs turite pasirinkti, kokiu keliu eisite. Ar būsite tais durneliais ir pradėsite rūkyti, ar susilaikysite ir pasakysite – „ne, ačiū, aš susilaikau nuo šios kelionės“. Taigi, jūsų gyvenime yra keli pasirinkimai, kelios kultūros, viena iš jų – rūkymo kultūra, kai žmogus susimoka už savo mirtį, kita – gyvybės kultūra. Norime mes to ar ne, kiekvienas iš mūsų esame kurios nors kultūros atstovai. Aš pasirinkau atstovauti gyvybės kultūrai. Nepradėsite rūkyti – jūsų gyvybė išgelbėta, mesite – taip pat. Pasakysiu labai atvirai – atstovauti šiai kultūrai yra nepaprastai geras jausmas“, – tikino lektorius.

Anot A. Šiukštos, didžioji dalis šiuolaikinio jaunimo yra pakankamai protingi, kad suprastų, kiek daug problemų šiandien turime savo Valstybėje, kaip sunku jas išspręsti.

„Socialinės, ekonominės, politinės... Žinot, ko mums reikia? Mums reikia žmonių, kurie pasakytų: „Viskas, negaliu daugiau kentėti šios neteisybės.“ Ar realybėje egzistuoja supermenai ar betmenai? Ne, tai yra išgalvoti personažai. Mūsų gelbėtojai yra policininkai, ugniagesiai, medikai... Turime daugybę specialybių, kurių atstovai vienaip ar kitaip gelbėja gyvenimus. Mano palinkėjimas jums – tapkite tais gelbėtojais“, – kvietė lektorius.

Tęsdamas gyvenimų gelbėjimo temą lektorius mokiniams pasakojo, kad dažniausiai jaunimas pradeda rūkyti, nes nežino, kokia didžiulė tabako žala organizmui. Deja, dažnai apie tai nesusimąsto iki tol, kol su tuo nesusiduria akis į akį... Beje, jei asmuo nepradeda rūkyti iki 25-erių, tai labai maža tikimybė, kad jis kada gyvenime jau ir pradės rūkyti, didžiausia rizika yra jaunimui. Kodėl vyresni kaip 25-erių metų asmenys dažniausiai jau ir nebepradeda rūkyti? Lektoriaus teigimu, tokio amžiaus asmenims jau yra susiformavęs loginis mąstymas. Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad net 80 proc. asmenų rūkyti pradeda iki 18 metų.

„Savo rūkančių draugų siūlau paklausti trijų klausimų. Pirmas – kiek Lietuvoje per metus žmonių miršta nuo tabako sukeltų ligų? Kaip manote, ar gausite atsakymą? Tikriausiai ne. Tuomet paklauskite, iš ko pagamintos cigaretės, ir galiausiai paklauskite, kokiomis ligomis serga rūkantys žmonės. Atsakymų į šiuos klausimus jūs taip pat neišgirsite“, – komentavo pranešėjas.

Jau tampa įprasta, kad įvairiose reklamose, žurnaluose galima pamatyti daug užsienio žvaigždžių, įsikandusių į dantis cigaretę, tokios reklamos, savaime suprantama, masina jaunimą rūkyti. Tačiau A. Šiukšta moksleivių pasiteiravo, kaip jie mano, ar daug tų žvaigždžių realiame gyvenime iš tikrųjų rūko. Ko gero, kad ne. Tačiau už tokias reklamas jiems sumokama krūva pinigų. Krūva pinigų už tai, kad žmonės taptų dar labiau priklausomi.

Dažnai rūkantys asmenys nesusimąsto apie tai, kiek pinigų išleidžia cigaretėms. Vidutiniškai cigarečių pakelis kainuoja apie 3 eurus. Jei per dieną surūkomas pakelis, tai per dvi savaites rūkalius išleidžia 42 eurus, per mėnesį 90 eurų, po trijų mėnesių jau būtų galima nusipirkti neblogą dviratį, po pusmečio – naują telefoną, po metų rūkantis asmuo sutaupytų tūkstantį eurų, po penkerių metų – penkis tūkstančius, po dešimties metų galima nusipirkti naują automobilį, o po dvidešimties – sodybą.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos