baneris leidinys

euro debatai
Nuotr. Debatų dalyviai įsiamžino su komisijos nariais. Nugalėtoja tapo Kotryna Stankaitytė (stovi antra iš kairės).

Agnė NAUMAVIČIŪTĖ

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Jaunimo Europos komandos nariai visoje Lietuvoje organizuoja moksleivių eurodebatus. Trečiadienio vakarą Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje taip pat vyko šie eurodebatai tema „Kaip nepasiklysti melagingų naujienų pasaulyje?“

Jaunimo Europos komandos narės Deimantės Bakaitytės organizuotuose debatuose norą dalyvauti pareiškė Viktorija Pavalkytė ir Rasa Kriščiūnaitė, dvi Lukšių Vinco Grybo gimnazijos mokinės, bei du Šakių „Žiburio“ gimnazijos moksleiviai – Jonas Vaikšnoras ir Kotryna Stankaitytė. Dalyvių kalbų idėjas, jų originalumą bei pagrįstumą, gebėjimą užduoti taiklius klausimus bei į juos atsakyti, išraiškingą, įtikinantį idėjų ir argumentų dėstymą vertino komisija, kurią sudarė „Žiburio“ ir Lukšių Vinco Grybo gimnazijos istorijos mokytojas Darius Jakavičius, savivaldybės tarybos nariai Tomas Skaizgirys ir Tautvydas Šukys bei mero pavaduotojas Bernardinas Petras Vainius.

Debatų metu jaunimas pasiūlė įvairių idėjų bei stengėsi kritiškai pažvelgti į žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose pateikiamą informaciją.

R. Kriščiūnaitė svarstė, jog, ko gero, nė vienas iš mūsų nėkart nepagalvojome, kad ateis laikai, kai žmonės bandys apsisaugoti ne nuo karinių konfliktų, bado ar kitų nelaimių, bet nuo melagingų naujienų srauto. Anot merginos, nuo melagingų žinių sudėtinga apsisaugoti, nes visuomenėje vyrauja konformizmas (moralinė ar politinė koncepcija, perteikianti prisitaikėlišką požiūrį).

„Jeigu vienas žmogus mano, kad kažkokia žinia yra teisinga ir kitas jam pritaria, tuomet ir prasideda grandininė reakcija, kuriai nėra galo, nes žmonėms ypač svarbi kitų nuomonė. Tačiau, norint nepasikabinti ant melagingų naujienų kabliuko, svarbu keisti savo požiūrį, nesivadovauti kolektyvinio mąstymo principu. Socialiniai tinklai tapo itin svarbia šiuolaikinės visuomenės dalimi, nes juose vyrauja įvairios naujienos, taip pat ir melagingos. Kaip spręsti tokią problemą? Norint tai padaryti, reikia pradėti nuo problemos šaltinio, kuriuo dažniausiai esame mes“, – svarstė R. Kriščiūnaitė, pridūrusi, kad visų pirma reikėtų pakeisti socialiniuose tinkluose karaliaujančio jaunimo mentalitetą ir požiūrį į pačią problemą.

J. Vaikšnoras pabrėžė, kad kiekvienas iš mūsų, norime to ar ne, gyvename šiuolaikinių technologijų pasaulyje ir esame jų apsupti. Gyvenimo tempas greitėja, tad mes paprasčiausiai nebespėjame įsigilinti į informaciją, kuri mums pateikiama, ne visada patikriname, ar ji teisinga.

„Dėl tokių priežasčių atsiranda jau minėtasis konformizmas. Juk ne visada ir mes patys norime įsigilinti į tai, ką išgirstame ar pamatome. Perskaitome straipsnio antraštę ir jau mūsų smegenyse atsiranda tam tikra žinutė. Dažnai nutinka taip, kad pateikta informacija yra naudojama turint tam tikrą tikslą. Mano nuomone, yra trijų rūšių informacija: netikros žinios, tikros žinios ir žinios su nuomone. Dažniausiai pastarosios ir būna pačios klaidingiausios. Pateikiama dalis teisingos informacijos, o lygiagrečiai pateikiama ir nuomonė, taip formuojamas žmogaus požiūris. Tai tampa tarsi įrankiu manipuliuoti žmogaus nuomone. O tai yra labai blogai. Juk informacijos kontroliavimas yra labai galingas įrankis valdyti plačiąją visuomenės dalį“, – savo poziciją išsakė J. Vaikšnoras.

Lukšietė V. Pavalkytė ilgai svarstė, koks galėtų būti atsakymas į šių debatų klausimą ir nusprendė, kad tinkamiausias – „Nepasitikėk niekuo“. Mergina pasakojo apie lapkričio 9–10 d. Šiaurės Karolinoje vykusią kasmetinę tarptautinę Plokščios žemės konferenciją, kurioje dalyvavo apie 400 žmonių iš viso pasaulio, konferencijoje pranešimus „NASA ir kiti kosmoso melai“ skaitė įvairūs plokščios žemės sąmokslo teorijos šalininkai, o bilietai į šią konferenciją kainavo 100–250 dolerių.

„Taip pat jums tikriausiai teko girdėti, kad 2011 m. susituokė buvęs Seimo narys Antanas Nedzinskas. Įvairūs portalai rašė apie šias sutuoktuves, tačiau jokiuose oficialiuose dokumentuose šios informacijos nėra. Manau, kad tai yra puikus melagingos informacijos žiniasklaidoje pavyzdys“, – kalbėjo gimnazistė.

Merginos teigimu, norint atskirti tikrą informaciją reikėtų naudotis kritiniu mąstymu, kitaip tariant, nuolat abejoti viskuo, ką mes matome, ir turėti savo nuomonę bei mokėti ją apginti. Be to, jeigu norime įsitikinti, kad informacija nėra melaginga, reikėtų ją patikrinti ne viename šaltinyje.

Paskutinioji debatų dalyvė K. Stankaitytė kalbėjo, kad šiuolaikiniame pasaulyje žmonės vis labiau pasitiki naujienomis, perskaitytomis internete. Kaip atskirti, kad žinios yra teisingos?

„Skaitant naujienas nespręskite apie jas iš antraštės, nepagailėkite savo laiko, jei straipsnis jus sudomino, perskaitykite iki galo. Visiškai nuo melagingų naujienų apsisaugoti nepavyks. Juk propaganda ir gandai vyravo tiek praeityje, vyraus ir ateityje. Manau, kad vaikams mokyklose reikėtų įvesti filosofijos pamokas, kurios padėtų suprasti pasaulį ir sukurti save. Vaikai geriausiai įsimena neigiamą informaciją. Kaip pavyzdys yra mokyklinio amžiaus vaikai, kurie jau dabar nekenčia rusų. Kodėl? Nes jiems mokykloje akcentuojami Sausio 13-osios įvykiai, o grįžę namo jie bent kartą per savaitę išgirsta kažką blogo apie Rusiją: ar iš tėvų, ar per žinias, galų gale – perskaito internete“, – teigdama, kad tokiu būdu vaikams nesąmoningai formuojamas neteisingas požiūris, kalbėjo K. Stankaitytė.

K. Stankaitytės teigimu, svarbiausia ugdyti ne tuos, kurie sugeba mąstyti kritiškai ar yra pusiaukelėje tokio mąstymo link, tačiau tuos, kurie priklauso lengviausiai pažeidžiamų propagandos ir melagingų žinių kūrėjų grupei – žemesnio socialinio sluoksnio žmonės, nemotyvuoti mokiniai, svarbiausia – vaikai.

Po pasisakymų gimnazistai turėjo galimybę užduoti vieni kitiems klausimus, taip pat išsakyti teigiamus oponentų kalbų akcentus, pastebėjimus. Komisijos nariai taip pat turėjo galimybę užduoti klausimų debatuose dalyvavusiems mokiniams. Vicemeras Bernardinas Petras Vainius pasidžiaugė tokiais taikliais gimnazistų pastebėjimais, rekomendacijomis, kurios suprantamos ne tik jaunimui, bet ir vyresnio amžiaus asmenims.

Susumavus komisijos bei žiūrovų balsus debatų nugalėtoja tapo K. Stankaitytė, ji dalyvaus renginio finale, kuris vyks gruodžio 11 d. Vilniuje. Geriausiai finale pasirodęs moksleivis laimės kelionę į Briuselį, kur lankysis įvairiose Europos Sąjungos institucijose.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos