Nuotr. Prasidėjo trečia mokytojų streiko savaitė. Prie jo jungiasi vis daugiau ugdymo įstaigų. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga visus mokytojus, tėvus ir jų vaikus kviečia į mitingą prie Seimo.
Asta Saulė ŠULSKYTĖ
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) rengiamas mokytojų streikas vyksta jau trečią savaitę. Šiuo metu streikuoja per 70 švietimo įstaigų pedagogų, dar per 30 ketina prisijungti vėliau. Kad nekiltų chaosas, streikas vyksta bangos principu. Mūsų rajone prie jo prisijungė vieninteliai Griškabūdžio gimnazijos mokytojai, kurie nusprendė nevesti pamokų ketvirtadienį ir penktadienį.
Solidarumą su mokytojais išreiškė ne tik mokiniai bei jų tėvai, bet ir mokykloje apsilankęs rajono vadovas Edgaras Pilypaitis.
Ketvirtadienį kalbinti Griškabūdžio gimnazijos mokytojai neslėpė, jog jie visi palaiko LŠDPS keliamus reikalavimus, tačiau paklausti, kodėl prisijungė prie streiko, jie išvardijo daug gilesnių priežasčių. Mat diskutuodami tarpusavyje ir dalydamiesi tas varganas „kišenines“ valandas, jie jau nuo rugsėjo pradžios suvokė, kad etatinio apmokėjimo modelis neapgalvotas, skubotas ir keliantis destrukciją.
„Užsimerkti, tyliai dirbti ir nieko nedaryti tiesiog negalėjome, nes tai būtų nusikaltimas ne tik prieš visuomenę, prieš mokinius, bet ir prieš savo sąžinę. Ir iš tiesų streikuojame ne tik dėl atlyginimų, bet labiau norėdami atkreipti dėmesį į mokyklos darbo ardymą, mokytojo asmenybės pažeminimą, cinizmą, melą ir demagogiją, manipuliuojant tik Vyriausybei parankiais faktais, ištrauktais iš konteksto“, – Griškabūdžio gimnazijos pedagogų vardu kalbėjo lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Laurinaitienė.
Pasak jos, apskritai susidaro įspūdis, kad politikai nelabai įsivaizduoja, ką ir kiek dirba mokytojas, už ką ir kaip jam reikia sumokėti. Juk daliai mokytojų pagal tą modelį, kuris yra dabar, neįmanoma suformuoti etato, o pedagogų bendruomenės tiesiog paskendusios beprasmiškame, smulkmeniškame minučių skaičiavime. Bet juk mokytojo veiklos apskritai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti ir dalis jos vis tiek atliekama neatlygintinai.
Kaip paaiškėjo, galutinai griškabūdiečių pedagogų kantrybės taurę perpildė melas, kad kyla mokytojų algos ir kad apmokama už visus darbus, kai neskirta net pakankamo finansavimo. Jų teigimu, juntama tokia neteisybė, kad net kalbos negali būti apie komandinį darbą, be kurio apskritai neįsivaizduojama mokyklos veikla.
Pagal etatinio apmokėjimo sistemą 24 kontaktines valandas per savaitę turintis mokytojas turėtų dirbti visu etatu, deja, taip toli gražu nėra. Daugiau negu keista ir situacija, kai ir 21, ir 28 pamokas vedantys mokytojai turi tą patį etato dydį ir gauna tą patį atlygį, kai mokytojo, dirbančio su 30 mokinių, ir mokytojo, dirbančio su aštuonių mokinių klase, darbas įvertinamas vienodai. O kas gali norėti dirbti su abiturientais, kai jų pamokos įvertinamos pigiausiai?
Skirtingose mokyklose – skirtingos ribos pasiruošti pamokoms: vienur 30 proc., kitur 50 proc. tam pačiam dalykui. O kur dar kalbos apie pagalbos mokiniui specialistų etatų mažinimą būtent dabar, kai daugėja probleminių, specialiųjų poreikių vaikų, kuriems būtina ir socialinio bei specialiojo pedagogų, ir psichologo, ir logopedo pagalba, kurios jau dabar mokyklose neužtenka.
Pasak Griškabūdžio gimnazijos LŠDPS vadovaujančios Eglės Černauskienės, prisijungdami prie mokytojų streiko, pedagogai parodė solidarumą ir išreiškė savo poziciją, kad yra neabejingi švietimo problemoms, o jei reikės, ir vėl ateityje palaikys streikuojančius kolegas.
„Ministerijos deklaruojamas algų padidėjimas jų neužliūliavo – skaičiuoti jie moka. Jiems keista, kad dabar valandos įkainis net mažesnis, nei prieš tai turėtos tarifikuotos kontaktinės valandos, o kantrybės taurę perpildė aukščiausių valdžios pareigūnų nepagarbūs pasisakymai. Vilties dar yra, kad kažkas keisis, tačiau aš to nelabai matau, mat 2019 m. biudžeto projektas tam nepalankus“, – savo nuomonę išsakė streikuojančius Griškabūdžio gimnazijos pedagogus aplankęs ir palaikymą išreiškęs rajono savivaldybės meras.