Vyresnės kartos žmonėms, prisimenantiems studentiškus laikus, bendrabučiai asocijuojasi su geležinėmis lovomis, rūsiuose įrengtais bendrais dušais, beveik kartoninėmis kambario sienomis ir nuolat apsilankančiais „svečiais“ – tarakonais. Tačiau šiandieniniai toli gražu neprimena ankstesnių. Mūsų rajone bendrabučius gali pasiūlyti tik Šakių ir Kudirkos Naumiesčio gimnazijos. Pasidomėjome, kokiomis sąlygomis juose gyvena vaikai.

Mokestis nedidelis

Kaip pasakojo Šakių „Žiburio“ gimnazijos direktorė Jūratė Mozūraitienė, mokyklos bendrabutyje, 2013 metais įrengtame senosios gimnazijos pastato patalpose, šiuo metu gyvena 20 mokinių iš atokesnių rajono vietovių.

„Kiek vaikų išreiškia norą gyventi bendrabutyje, tiek ir gauna. Kol kas vietų užtenka, – patikino direktorė. – Dažniausiai bendrabučio pasiprašo tie, kurie negali namo sugrįžt po 18 val. arba ne kiekvieną rytą gali atvykt, nes autobusas važiuoja tik du kartus per savaitę.“

Bendrabučio vadovės Romos Dėdynienės teigimu, anksčiau bendrabutyje gyvendavo ir daugiau vaikų, tačiau keičiantis demografinei padėčiai, atsiradus galimybei tėvams patiems vežioti vaikus, bendrabučio gyventojų sumažėjo iki 20 ir jie dažniausiai čia gyvena visus keturis metus.

„Mokestis nedidelis – 5,79 euro per mėnesį. Anksčiau buvo 20 litų. Tiek ir liko perskaičiavus litus į eurus centas į centą“, – informavo bendrabučio vadovė ir svarsto, kad jį jau reikėtų šiek tiek pakelti, kai viskas brangsta.

Bendrabučio gyventojai naudojasi elektra, vandeniu, internetu ir už tai papildomai mokėti nereikia. Gyvena nesusispaudę, po du ar tris kambariuose, kurie sugrupuoti po du ir kiekvienas toks blokas turi savo atskirą prausyklą. Koridoriaus gale mergaitėms ir berniukams įrengti atskiri tualetai ir dušai, yra bendra virtuvėlė, kur vaikai patys gali pasigaminti pusryčius ir vakarienę, o pietus pavalgo mokykloje.

„Pabėgimų iš pamokų jau nepasitaiko, nes viską galima patikrinti pagal mokyklos ir pačių mokinių atneštus tvarkaraščius, tad pasislėpti bendrabutyje, kad ir kaip norėtų, nepavyktų“, – patikino R. Dėdynienė.

Tiesa, lovas ir patalynę vaikai turi atsivežti savo, nes kambariuose yra tik kompiuteriniai stalai. Rankšluosčius ir patalynės užvalkalus, kaip ir rūbus, jie vežasi skalbti namo, nes čia skalbti sąlygų nėra. Taip pat pagal galimybes, keliese susitarę, bendrabučio gyventojai į virtuvę atsiveža ir savo šaldytuvą. Virtuvėje visi bendrai gali naudotis elektrinėmis kaitlentėmis, mikrobangų krosnele ar virduliu.

Savo kambarius vaikai tvarkosi patys, o bendro naudojimo patalpas ir koridorius išvalo dvi kas antrą naktį besikeičiančios auklytės Irena Jasaitienė ir Kristina Bakaitienė. Beje, jos prižiūri ir kambarines gėles, kurių čia gausybė, kaip kokiame botanikos sode, ir vaikus ryte, kaip tikros mamos, išleidžia į pamokas.

Gyvena kaip viena šeima

Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos bendrabutyje, kuris nuo 2001-ųjų įsikūręs mokyklos pastato patalpose, šiandien gyvena 15 mokinių.

„Dažniausiai vaikai nuo Panovių, nuo Vilkaviškio ar Slabadų krašto iš nuošalesnių vienkiemių, tie, kuriems ir iki autobuso dar galiukas ateiti, kurie lanko neformaliojo ugdymo užsiėmimus – šoka, dainuoja, sportuoja ar piešia. Visi žinom, kad mokinius autobusiukai po septynių pamokų išvežioja, tad, jei nori kur nors dalyvauti, reikia pasilikti. Vieni gyvena visą savaitę, kiti tik tris naktis nakvoja, kai eina į būrelius, įvairiai“, – pasakojo gimnazijos direktorius Romas Eikevičius, pridurdamas, kad būna ir tokių mokinių, kurie bendrabutyje gyvena nuo 5 klasės iki kol baigia gimnaziją.

Pasak direktoriaus, yra buvę atvejų, kai bendrabutis buvo tikru išsigelbėjimu vaikams, neturintiems namuose sąlygų mokytis.

Bendrabučio vadovė Almina Eikevičienė aprodžiusi patalpas užsiminė, kad šiandien turi dvi tuščias lovas, todėl reikalui esant būtų galima apgyvendinti dar du vaikus. Pasak jos, kiekvienas vaikas turi savo istoriją ir priežastį, kodėl čia gyvena.

R. Eikevičius patikino, kad už bendrabutį vaikams mokėti nereikia, o socialiai remtini dar gauna ir nemokamą maitinimą. Bendrabučio virtuvėlėje yra bendra elektrinė kaitlentė ir mikrobangų krosnelė, kur jie gali pasišildyti pusryčiams ir vakarienei gautą maistą arba kažką pasigaminti. Pietus visi vaikai valgo mokyklos valgykloje. Pasak bendrabučio vadovės, čia yra ir šaldytuvas. Tiesa, vienas visiems penkiolikai, bet vietos užtenka, nes ne visi vaikai turi ką iš namų atsivežti.

Patogu, kad bendrabučio gyventojams nieko nereikia vežtis iš namų, nes kambariai yra apstatyti. Tad vaikai gauna ir lovą, ir visą patalynę, kurios užvalkalų, beje, taip pat patys neskalbia. Tai sutvarko kas antrą naktį besikeičiančios bendrabučio auklytės Henė Daubarienė ir Skaistuolė Starinskienė. Jos ir vaikus prižiūri, ir bendras patalpas išvalo.

Bendrabutyje vaikai gyvena kaip viena šeima, mokosi gerbti vieni kitų privatumą, prieš įeidami į kambarį, pasibeldžia į duris. Koridoriaus gale įruošti atskiri mergaičių ir berniukų tualetai bei dušai, ant kurių durų kabo pačių vaikų parašyti paskatinimai nepriteršti ir po savęs susitvarkyti. Taip pat yra įrengtas bendras poilsio kambarys su televizoriumi ir kompiuteriu, prie kurio pajungtas internetas. Tad viskas labai primena namų sąlygas.

Galima sakyti, kad gyvenimas bendrabutyje – tai pirmas vaikų žingsnis į savarankišką gyvenimą ir puikus socialinių įgūdžių lavinimas. Mat čia jie išmoksta ir kambarius, ir savo daiktus susitvarkyti, ir laiką susiplanuoti, ir valgį pasigaminti be mamos pagalbos.