Nuotr. Ugdymo įstaigų vadovai buvo informuoti, kad švietimui iš 30 mln. eurų biudžeto šiemet bus atriekta 13 mln. 800 tūkst. eurų, t.y. 45,8 proc. viso biudžeto lėšų.
Rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis apgailestavo, kad šiandien labiausiai tenka galvas sukti „dėl nupešioto švietimo pagalbos stulpelio ir dar labiau nuskalpuotos valdymo išlaidų eilutės“. Jis stebėjosi, kaip iki šiol Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbuotojai negali suprasti, jog provincijose mokyklų tinklas išsidėstęs didesniais atstumais nei didmiesčiuose. Mat mokytojų streiko metu buvo pasidomėta, kaip organizuojamas ugdymo procesas, ar savivaldybė galėtų, vienai mokyklai streikuojant, jos mokinius nuvežti į kitą mokyklą, esančią už 30 kilometrų... E. Pilypaitis prisipažino, kad į klausimą, ko reikėtų, jog ministerija pamatytų regionų ir miestų mokyklų skirtumus, jis atsakymo dar neturi.
Pasak Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėjos Egidijos Grigaitienės, švietimas išlieka prioritetine sritimi ir jai iš 30 mln. eurų biudžeto šiemet bus atriekta 13 mln. 800 tūkst. eurų, t.y. 45,8 proc. viso biudžeto lėšų. Lyginant su praėjusiais metais, asignavimai šiai sričiai didėja 614 tūkst. eurų. Jos teigimu, visi padidėjimai yra susiję su atlyginimų didinimu. Beje, iš programos lėšų yra išlaikomas 1 tūkst. 1 darbuotojas – 711 iš jų yra aplinkos darbuotojai. Ūkinėms išlaidoms skiriama 34,1 proc. visų savarankiškoms funkcijoms skirtų lėšų, t.y. 5 mln. 702 tūkst. eurų.
Taip pat E.Grigaitienė atkreipė dėmesį, kad mokyklų tinklo efektyvumo didinimas numatytas Kriūkuose ir Lekėčiuose, Šakiuose – „Žiburio“ gimnazijos sporto aikštyno rekonstrukcija.
Šių trijų projektų finansavimui, įskaitant visus lėšų šaltinius, tvirtinant biudžetą dar yra numatyta 950 tūkst. eurų. Be to, pasak jos, dar papildomai numatytos lėšos vieno darželio tvoros aptvėrimui, Griškabūdžio gimnazijos darželio įrengimo tolimesniems darbams.
Skyriaus vedėja priminė, kad nuo šių metų sausio 1 d. pasikeitė tvarka ir savivaldybės taryba yra įpareigota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikti savo sprendimą, jei leidžia komplektuoti nepilną klasę. Mat ministerija tam skirs lėšų tik tada, jei prie jų išlaikymo prisidės ir savivaldybė. Pagal ministerijos skaičiavimus, dabar klasių komplektavimui ji duotų 75 tūkst. eurų, savivaldybei reikėtų prisidėti 63 tūkst. eurų.
Į susirinkimą buvo pakviestos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Asta Bakanevičienė ir Felicita Totoraitienė, dirbančios su viešaisiais pirkimais. Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas norėjo išsiaiškinti, kiek mokyklų vadovams būtų reikalinga jų pagalba. Kadangi direktoriai pasisakė už tokios informacijos naudą, buvo tartasi, kokia forma organizuoti viešųjų pirkimų mokymus.
Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Demenius domėjosi, kodėl pagrindinių mokyklų mokiniai nedalyvauja olimpiadose. Specialisto teigimu, jei nėra gabių mokinių tiksliųjų mokslų srityje, kas trukdo jiems dalyvauti kad ir technologijų olimpiadoje ar meninio skaitymo konkurse. Pavyzdžiui, sausio 31 d. Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje vykusioje muzikos olimpiadoje dalyvavo tik dvi mokinės – Lukšių gimnazistė Deimantė Bakaitytė (mokytoja L. Bakaitienė) ir Lina Grinevičiūtė (mokytoja I. Jakienė) iš Šakių „Varpo“ mokyklos.
Kriūkų mokyklos-daugiafunkcio centro direktorės Lilijos Liutvinienės teigimu, šiuolaikinės kartos vaikai nemoka patirti ir išgyventi nesėkmės, tai pastebima nuo pradinių klasių: kažkam nepavykus, išreiškiamas didelis nusivylimas, ašaros. Pasak jos, jei kartą olimpiadoje nepasisekė, antrą kartą dalyvauti nepriprašysi, pasako, kad nevažiuos ir viskas.
E. Pauliukėno manymu, šiam klausimui reikėtų skirti didesnį dėmesį, nes, jei mokytojai sistemingai dirbtų su mokiniais, gal nebūtų ir to streso, ir jie pasitikėtų savo jėgomis, ir nebijotų važiuoti į rajoną. Ateityje jis ketina konkrečiau pasidomėti, kaip mokyklose vyksta pasiruošimas olimpiadoms, kaip panaudojamos valandos, kaip už tai sumokama mokytojui.