Praėjusį šeštadienį šalies abiturientai laikė svarbiausią ir vienintelį privalomą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Nors respublikinėje žiniasklaidoje nuskambėjo, kad šių metų rašinio temos abiturientus išmušė iš vėžių, mūsų mokytojus ir mokinius nustebino tik vienos iš jų formuluotė.

Pasak Šakių „Žiburio“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Danutės Aniulienės, šiemet valstybiniame lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamine pasiūlytos šios samprotavimo rašinio temos: „Ar klaidos padeda tobulėti?“ ir „Ar kvaileliai būtinai kvaili?“

„Būtent pirmąją daugiausiai ir rinkosi mūsų rajono moksleiviai. Antroji tema, mano manymu, suformuluota labai nekorektiškai. Čia, matyt, turėta galvoje, kad kvailelis yra keistuolis. Bet tada taip ir parašytų: „Ar keistuoliai būtinai kvaili?“ Tokias temas sunku parašyti, vaikai jų rinktis nenori, nes jau vien su pavadinimu nuvažiuota į lankas“, – savo nuomonę išsakė D. Aniulienė.

Literatūrinės temos buvo labai gražios: „Motinos paveikslas literatūroje“ ir „Kelionės prasmė literatūroje“. Mokytojos teigimu, abi nesunkios, nes mokiniai labai mėgsta Šatrijos Raganos kūrinius, jiems įkrenta į širdį ir J. Savickio „Kova“, o rašydami apie kelionių prasmę mokiniai galėjo remtis Adomo Mickevičiaus eilėraščiais bei Juozo Apučio „Vieniša sodyba“, kur apie keliones kalbama kaip apie apmąstymų laiką.

Griškabūdžio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jolanta Laurinaitienė teigė, kad jei būtų abiturientė ir galėtų rinktis, būtų rašiusi apie kvailelį, nes jai tai labai įdomi ir graži tema.

„Kai nagrinėjam kūrinius, kalbam apie keistuolius, kurie yra tie kvaileliai, kurių visuomenė nesupranta. Abiturientams tai buvo sudėtinga tema. Kiek žinau, tik vienas iš mano mokinių rašė. Mano požiūriu, tai buvo įdomesnė ir netgi lengvesnė tema. Čia galima remtis Vaižganto „Dėdėm ir dėdienėm“, Šekspyro „Hamletu“, liaudies pasakomis apie trečią brolį ar Ivaškevičiaus „Madagaskaru“. Be to, daug sukurta ir filmų apie keistuolius („Forestas Gampas“, „Vaizduotės žaidimas“ ir kt.), nes samprotavimo rašinyje galima remtis ne vien literatūra, bet ir asmenybių pavyzdžiais, filmais“, – teigė mokytoja, įsitikinusi, kad abiturientus suklaidino formuluotė, visus nustebinusi nekorektiškumu.

Mokiniai, pasirinkę mokyklinį egzaminą, rinkosi samprotavimo temas: „Ką reiškia būti savimi?“ ir „Sėkmė ateina pati ar pelnoma darbu?“ Literatūriniam rašiniui buvo pateiktos šios dvi temos: „Gyvūnai literatūroje“ ir „Vienatvės tema literatūroje“.  Mokykliniame brandos egzamine prie visų temų pateikti ir nukreipiamieji klausimai.

Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą šiemet pasirinko 190, mokyklinį – 104 rajono moksleiviai. Visoje šalyje jį šiemet laikė apie 29 tūkst. abiturientų: į valstybinį registravosi 18 tūkst. 416, o į mokyklinį – 10 tūkst. 616. Egzamino metu moksleiviai gali naudotis dabartinės lietuvių kalbos žodynu. Ir šiais metais galiojo praėjusiais metais atsiradusi naujovė: nuo 10 val. moksleiviai gali naudotis kompiuteriu (kiekvienas gali naudotis 20 min.), kur sudėti visi privalomi literatūros kūriniai.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija baigsis birželio 20 d., pakartotinė – liepos 11 d. 2019 m. abiturientai, kurie nori stoti į universitetą ar kolegiją, turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos brandos egzaminus. Stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis kaip 7, į kolegijas – ne mažesnis kaip 6.