Moksleiviai priversti šusti tvankiose klasėse

temperatura klaseje
Pailginti mokslo metai ir imituojamos pamokos tvankiose klasėse, kuriose oro temperatūra pakyla ir per 30 laipsnių, kelia vis didesnį mokinių nepasitenkinimą. D. Pavalkio nuotr.

Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Šie mokslo metai vyresnių klasių mokiniams ilgesni nei įprasta – jie tęsis iki birželio 21 d. Dėl karštų orų ir tinkamai nesuplanuoto ugdymo proceso mokiniams tenka sėdėti klasėse, kuriose temperatūra vidurdienį pakyla ir iki 30 laipsnių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo sutrumpinti pamokas arba jas vesti lauke, o rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas bei mokyklų direktoriai tikisi, „kad ši nesąmonė – vasarą mokyt vaikus – kada nors baigsis“.

Naujai tvarkai – pailgintiems mokslo metams mokyklos nepasiruošusios. Klasės nepritaikytos mokytis vasarą, nėra kondicionierių, kurie atvėsintų iki 30 laipsnių įkaitintą orą, o ir mokiniai jau sunkiai susikaupia.

„Nepritariu šitam chaosui, kuris prasidėjo mokyklose. Vyksta egzaminai, dešimtokai laiko PUPP-ą, mokytojai paimami darbų taisyt, o čia dar reikia vest pamokas. Niekada taip nebuvo, kad po matematikos ar lietuvių kalbos patikrų dešimtokai dar turėtų pamokose sėdėt. Niekas nesupranta, ką jie ten turi daryt. Tokios betvarkės mokyklose dar niekada nebuvo“, – konstatavo vedėjas.

Rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis teigė, kad jei pailginti mokslo metai yra didesnis vaikų užimtumas ir įvairesnio laisvalaikio pasiūlymas, tai jis už, tačiau jei šis laikas išnaudojamas neproduktyviai, o jauni žmonės per vasarą nori padirbėti, tai jiems sutrukdoma.

„Tai, kad ugdymo veiklos dabar mokyklose yra, liaudiškai tariant, numuilinamos, akivaizdu. Mokytojai ir mokiniai neturi kur pasidėti, vaikščioja po miestą. Jei vaikai patys neigiamai žiūri į pailgintus mokslo metus, tai arba jiems nepasiūloma įdomi veikla, kad jie nesusidomi, arba tai nepritarimas. To nepritarimo visuomenėje aš jaučiu daugiau“, – pripažino meras, manantis, kad, priimant tokius sprendimus, reikėtų vis tik atsiklausti ir visuomenės nuomonės.

Meras teigė girdėjęs, kad higienos normose nurodyta, jog mokyklose negali būti įrengti kondicionieriai, kadangi neteisingai juos naudojant yra didelė peršalimo rizika, todėl, oro temperatūrai pakilus iki 28 laipsnių, mokytojai turėtų atsižvelgti ir pakeisti ugdymo veiklų vietą.

Marijampolės visuomenės sveikatos centro Šakių skyriaus vedėjas Robertas Jakimonis patikino, kad jokio draudimo įrengti kondicionierius mokyklose ar darželiuose, kurie veikia per visą vasarą, nėra. Žinoma, juos naudoti reikia protingai.

„Nuolat naudojant, tai yra veiksminga priemonė ir, jei savivaldybė ją svarstytų įgyvendinti, nebūtų jokio draudimo. Naujai įsteigtiems darželiams Lekėčiuose ir Kriūkuose mes netgi rekomendavome vėsintis kondicionieriais“, – informavo R. Jakimonis.
Pasak E. Pauliukėno, dar nė vienos mokyklos direktorius nesikreipė į jį dėl kondicionierių įrengimo, tačiau galima tik pagalvoti, kiek atsieitų klasėse pastatyti po tokį prietaisą.

Iš tiesų šiemet klasėse kondicionierių jau būtų reikėję nuo gegužės. Karštis neslūgsta ir birželį. Pakalbinti įvairių rajono mokyklų mokiniai kaip vienas kartojo, kad „tokiu oru sėdėti pamokose yra vaikų kankinimas“, „klasėse tvyro prakaito smarvė“, „jau norim atostogauti, nes karšta“, „neina susikaupti, nes bloga“, „viena mergaitė nualpo“... Pailginti mokslo metai ir imituojamos pamokos tvankiose klasėse kelia vis didesnį mokinių nepasitenkinimą. Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje praėjusį ketvirtadienį jis peraugo į streiką. Nors mūsų rajono mokyklose atmosfera taip pat įkaitusi iki raudonumo, tačiau, pasak Šakių rajono moksleivių tarybos pirmininko Simono Buteikio, mokiniai nei maištauti, nei kokių akcijų organizuoti neketina. Ir nors „dėl aukštos temperatūros klasėse (kai kur viršutiniuose aukštuose ji pakyla per 30 laipsnių) trumpinamos pamokos, o per kai kurias iš jų mokiniai tik stumia laiką, jo teigimu, „vieniems pailginti mokslo metai yra minusas, o kitiems pliusas“.

„Mokiniams, kurie turi neigiamą pažymį, papildomos dvi savaitės yra galimybė jį išsitaisyti“, – įsitikinęs S. Buteikis.  

Vis tik didžioji dalis mokinių ir tėvų nesupranta, kodėl reikia mokytis ilgiau ir ką mokykloje veikti, jei vadovėlis jau užverstas ir padėtas į šalį. Darbas mokyklose vyktų kitaip, jei būtų pakoreguotos ugdymo programos, tačiau kol kas tai nepadaryta, tad ugdymo procesas faktiškai nevyksta, rezultato nėra, o ir atostogos, kai jau mokiniai galėtų ilsėtis, bus trumpesnės.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.