Mero pavaduotojas Darius Jakavičius (kairėje) įsitikinęs, kad permainos Šakių „Varpo“ mokykloje neišvengiamos. Kažkada buvusi didžiausia rajono mokykla kitais mokslo metais turėtų tapti progimnazija arba aštuonmete. D. Pavalkio nuotr.
Asta Saulė ŠULSKYTĖ
Nuo praėjusio trečiadienio keturias darbo dienas vizitams po rajono ugdymo įstaigas paskyrė rajono savivaldybės mero pavaduotojas Darius Jakavičius, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas, skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Kasparavičienė bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento Šakių skyriaus vedėjas Robertas Jakimonis.
Trūksta anglų kalbos mokytojo
Prasidėjus naujiems mokslo metams rajono valdžios atstovai tradiciškai vyksta pasidairyti po mokyklas ir darželius, kad susipažintų, kaip pasiruošta naujiems mokslo metams, kokia esama situacija, ko trūksta. Pasak D. Jakavičiaus, problema iškilo Lekėčių mokykloje-daugiafunkciame centre – prasidėjus naujiems mokslo metams paaiškėjo, kad čia trūksta anglų kalbos mokytojo. Kita problema – Kriūkų mokykloje-daugiafunkciame centre, Kudirkos Naumiesčio, Griškabūdžio ir net Šakių „Žiburio“ gimnazijose sporto salės neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, trūksta inventoriaus. Mero pavaduotojo manymu, galbūt liūdniausia situacija šiuo požiūriu Griškabūdyje. Kadangi „mokykla vos galą su galu suduria“, tam pinigų turėtų skirti savivaldybė, tad „čia labai norėtųsi lygiuotis į Kauno rajoną, kuris puikiai viską susitvarkęs“.
„Kas liečia inventorių, sudėtinga pas mus valstybėje, nes net neturime stadiono, kuris atitiktų standartus, bet aš matau tokią siekiamybę“, – kalbėjo D. Jakavičius, kurio manymu, didesnėse mokyklose turėtų atsirasti ir laboratorijos, daugiau tiriamosios veiklos, stiprinami tikslieji bei gamtos mokslai.
Vaikų katastrofiškai mažėja
Jis pritarė valstybinės politikos principui, kad priešmokyklinukai, ikimokyklinukai ir pradinukai būtų kuo arčiau namų ir tos mažos mokyklėlės turi gyvuoti. Aišku, sudėtinga situacija, kai didelėse mokyklose lieka tik po jungtinę klasę, kaip šį rugsėjį atsitiko Žvirgždaičiuose ir Panoviuose, dvi jungtinės pradinės klasės Siesartėnuose, Sudarge, Slavikuose.
„Vaikų stygius labai jaučiasi šituose mažuose miesteliuose, bet tai lemia mūsų ekonominė ir socialinė situacija. Verslui kaime daug rankų nereikia. Jei žmonės rinktųsi našesnes ūkininkavimo sritis – gyvulininkystę, sodininkystę, daržininkystę, tada būtų įdarbinta daugiau žmonių, o dabar turime tokią situaciją, kad žemės ūkyje užtenka 3–5 proc. dirbančių krašto gyventojų. Todėl reikia ieškoti būdų, kaip didesniuose miesteliuose jaunas šeimas išlaikyti“, – svarstė mero pavaduotojas.
Jo manymu, Lekėčių darželio atsiradimas ir naujos trimečių grupės atsiradimas Griškabūdyje užtikrina, kad šie vaikai toliau mokysis ir mokykloje. Tokia pačia linkme eina Kidulių pagrindinės mokyklos laikinasis vadovas Robertas Sakas, ateinančiais metais numatęs steigti dvi darželio grupes.
Konkurencija skatina vaikus stiebtis
Pašnekovo teigimu, visi tyrimai rodo, kad vaikų, kurie mokosi 5–8 jungtinėse klasėse, ugdymo rezultatai yra blogesni.
„Su visa pagarba pedagogams paimkime dešimtokų pagrindinio ugdymo patikros rezultatus ir pamatysime, kad tose mokyklose, kur vaikų ugdoma mažiau, matematikos vidurkis neperkopia 4 balų. Tai labai blogai“, – atviravo D. Jakavičius, teigdamas, kad nors mažose mokyklose vaikai ir gauna daugiau mokytojo dėmesio, tačiau „nejaučia konkurencijos, kuri skatina vaikus stiebtis“.
Jo teigimu, kai nelieka konkurencijos, vaikas galvoja, kad jis yra pats geriausias, nes mokytojas jam rašo dešimtukus, tačiau kitoje mokykloje jis būtų įvertintas galbūt tik kokiu šešetu.
„Varpo“ mokykla taps aštuonmete?
Mero pavaduotojo manymu, per didelė prabanga laikyti „Varpo“ mokykloje, kuriai trūksta valdymo lėšų, devynių mokinių baigiamąją klasę. Anot D. Jakavičiaus, mažos mokyklos kažkaip sugeba sutaupyti, tačiau „Varpo“ mokykloje to neina padaryti dėl aukštos mokytojų kvalifikacijos, kur aukšti koeficientai sukuria lėšų stygių.
D. Jakavičiaus sako, kad nerimą kelia, jog „Varpe“ yra tik trys aštuntokų klasės, kuriose mokosi 69 mokiniai. Žinant, kad 80–90 proc. varpiečių renkasi „Žiburio“ gimnaziją, kur pirmose klasėse savivaldybės tarybos sprendimu gali mokytis 104 mokiniai, kyla klausimas, ar tikslinga ateinančiais metais „Varpo“ mokykloje formuoti 9 klasę. Mero pavaduotojo teigimu, „Varpas“ turėtų tapti progimnazija arba aštuonmete mokykla, o 9–12 klasės būtų galima baigti gimnazijoje ir „tada būtų galima teigti, kad Šakių mieste švietimo tinklo pertvarka baigta“, nes neliktų klasių persikeitimo.
Vaikų darželiai užpildyti
R. Jakimonio teigimu, kadangi šių kasmetinių išvykų į rajono švietimo įstaigas tikslas nėra nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimų ar neatitikimų, vizito metu jis didesnį dėmesį kreipė į vaikų darželių grupių sąrašus, kad grupės nebūtų perpildytos. Kaip paaiškėjo, rajono darželiai yra užpildyti, o Šakiuose yra tik po keletą laisvų vietų. Pasak mero pavaduotojo, jei „Klevelyje“, esant reikalui, dar būtų galima įsteigti vieną grupę žaidimų kambario sąskaita, tai „Berželyje“ to padaryti jau neįmanoma. Jo teigimu, jei vaikai į darželius netilps, teks kurią nors ikimokyklinę grupę perkelti į „Varpo“ mokyklą. R. Jakimonio pastebėjimu, vis dar opi problema išlieka vaikų žaidimo aikštelių įrengimo ir aptvėrimo reikalavimai. Tačiau jau ir šie po truputį sprendžiami – šią vasarą savo teritorijas apsitvėrė Šakių vaikų darželis „Klevelis“ ir Sintautų vaikų darželis „Vyturėlis“.
Yra poreikis apšiltinti
D. Jakavičius pastebėjo, kad daugumą tiek mokyklų, tiek darželių pastatų reikia apšiltinti, taip sutaupant ir lėšas, ir būtų mažesnės energijos sąnaudos. Pasak jo, tam bendrom jėgom reikėtų ieškoti programų ar projektinių pinigų. Ypač to reikėtų Griškabūdžio, Gelgaudiškio ir Lukšių darželiams, Šakių „Žiburio“ gimnazijai. Mero pavaduotojas apgailestavo, kad pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo sunaikinti puikiai įrengti darželiai Lekėčiuose, Lukšiuose, Žvirgždaičiuose, Girėnuose, o dabar reikia iš naujo juos atstatyti. Ypač tam tinka daugiafunkciai centrai, kurie, D. Jakavičiaus manymu, yra labai geras sprendimas, nes mažoje bendruomenėje visada geriau turėti labai funkcionalų pastatą negu keletą mažų apleistų.
Mero pavaduotojas pastebėjo, kad trūksta pinigų ne tik vadovavimui ir pagalbai, trūksta ir pačių specialistų. Jo manymu, logopedas būtinas kiekviename darželyje, kur ypač svarbus vaikų kalbos lavinimas, tačiau jų, pavyzdžiui, neturi Griškabūdžio ir Lekėčių darželiai.