Gyvenimas nedideliame Mount Pleasant miestelyje (Pensilvanija), kuris pagal gyventojų skaičių labai panašus į Šakius, ir šalia esančiame didmiestyje labai skiriasi. Andriejui Kardauskui už nugaros – Pitsbergo dangoraižiai. Asmeninio archyvo nuotr.
Asta Saulė ŠULSKYTĖ
Svajonės užaugina sparnus. Ir tai tikra tiesa. Tai gali paliudyti ir Bizieriuose (Šakių sen.) gyvenantis, Šakių „Žiburio“ gimnazijoje besimokantis Andriejus Kardauskas. Praėjusiais mokslo metais jis tiesiog ėmė ir išskrido. Ir ne bet kur, o į Jungtines Amerikos Valstijas. Jis buvo vienas iš 22 laimingųjų, patekusių į „FLEX“ (Future Leaders Exchange) programą, suteikiančią gabiems jaunuoliams galimybę gyventi amerikiečių šeimose ir mokytis amerikiečių mokyklose.
A. Kardauskas prasitarė, kad ši svajonė išsipildė ne iš karto, vos spragtelėjus pirštais, o tik po metų. Mat pirmą kartą apie „FLEX“ programą jis išgirdo besimokydamas pirmoje Šakių „Žiburio“ gimnazijos klasėje iš anglų kalbos mokytojos Raimondos Navickienės. Moksleivio teigimu, nors ir pabandė dalyvauti atrankoje, tačiau praėjo tik pirmąjį etapą ir į programą nepapuolė, tačiau nenuleido rankų ir kitais metais pabandė registruotis dar kartą. Ir šįkart sėkmingai. Jis papuolė į antrąjį atrankos etapą, kurio metu buvo testuojamos anglų kalbos žinios, grupinė užduotis ir pokalbis su „American Councils“ darbuotojais, ieškančiais aktyvių ir talentingų jaunuolių, norinčių kažko daugiau pasiekti savo gyvenime. Ne veltui išvertus iš anglų kalbos programa vadintųsi „Ateities lyderių mainai“. Iš 700 jaunuolių iš visos Lietuvos buvo atrinkti 22, tarp kurių ir A. Kardauskas.
Jis pateko į Mount Pleasant miestelyje (Pensilvanija) netoli Pitsbergo gyvenančią pastoriaus šeimą, kuri jau keletą metų savanoriškai dalyvauja „FLEX“ programoje ir kasmet priima po du naujus šeimos narius. Tad praėjusiais metais jų „vaikais“ tapo mūsų kraštietis Andriejus bei dar vienas jaunuolis iš Vokietijos. Abu iš karto buvo priimti kaip savi.
„Mano abiem „tėvams“ jau per 70 metų, tačiau to nesijautė, nes jie buvo labai aktyvūs ir bendruomeninėje veikloje, ir savo versle – picerijoje. Nors neprašė ten dirbti, bet visada, kai turėdavau laiko ar savaitgaliais, nueidavau padėti. Buvo įdomu ir čia save išbandyti. Tai lyg šeimos verslas, – atviravo moksleivis. – Jų šeši vaikai jau visi per 40 metų su savo šeimomis gyvena šalia, tačiau dažnai lankėsi tėvų namuose, o su jų anūke mokėmės vienoje mokykloje. Tad namai, kuriuose gyvenau, niekada nebuvo tušti. Per šventes ir savaitgaliais jie virsdavo visų susitikimo centru, tačiau ir šiokiadieniais vis kas nors užeidavo. Tad patyriau kitokį šeimos jausmą nei Lietuvoje. Jie bendrauja artimiau nei mes.“
Tai parodo ir toks faktas, kad vienas prieš mūsų kraštietį šeimoje gyvenęs jaunuolis iš Rumunijos per šv. Kalėdas buvo sugrįžęs į svečius, o prie šventinio stalo susėdo 23 žmonės. A. Kardausko teigimu, prieš išvykstant, jis save ramino, kad JAV praleis tik devynis mėnesius, tad kaip nors išgyvens ir sugrįš, o kai reikėjo išvažiuot ir palikt naują šeimą, draugus, buvo labai gaila, nes per tą laiką jau susikūrė kitą gyvenimą. Jis neslėpė, kad jų aplankyti sugrįš dar ne kartą, bet pasilikti gyventi negalvoja, nes labiau traukia Europa. Be to, labai toli Lietuva, kurią išmoko mylėti tik iš jos išvykęs.
„Miestelis savo dydžiu ir gyventojų skaičiumi panašus į Šakius. Mokiausi 11 klasėje paprastoje amerikiečių mokykloje, kurioje mokosi beveik 2 tūkst. 7–12 klasių mokinių. Galiu pasakyti, kad pati mokymosi programa labai skiriasi nuo Lietuvos mokyklų. Mokslas čia laisvesnis, tačiau, pasirinkus koledžo lygio pamokas, kurių lygis pralenkia Lietuvą, spaudžia labiau. Aš norėjau šiek tiek iššūkių, todėl pasirinkau koledžo lygio matematiką. Iš pradžių buvo sunku, o po to įsivažiavau“, – pasakojo mūsų kraštietis, prasitaręs, jog laimė JAV jam nusišypsojo dar kartą, kai jis pateko į grupę jaunuolių, kurie turėjo galimybę Vašingtone susipažinti su JAV politika, pamatyti, ką ir kaip veikia valdžia.
„Gavau tokių žinių, kurių niekad gyvenime nebūčiau niekaip kitaip galėjęs gaut. Turėjau galimybę pabendrauti netgi su pačiais politikais, tos šalies lyderiais“, – negalėjo atsidžiaugti moksleivis, tos pačios kelionės metu turėjęs išskirtinę galimybę susipažinti su Lietuvos ambasados darbuotoja, kuri supažindino su savo darbo specifika.
Pasak A. Kardausko, iš pradžių viskas buvo sudėtinga, nes reikėjo apsiprasti su aplinka, su anglų kalbos vartojimu, o po dviejų savaičių ir su pamokomis mokykloje. Tačiau viskas išsisprendė, kai suprato, kad reikia nebijoti prašyti kitų mokinių ir mokytojų pagalbos.
„Jie noriai atsiliepdavo ir visada pagelbėdavo, suprasdami, kad esi iš svetimos šalies“, – prisiminė pašnekovas, neslėpdamas, kad per tą laikotarpį, kol mokėsi JAV, lietuvių kalba netgi šiek tiek pasimiršo, sugrįžus tenka prisiminti vieną ar kitą žodį.
Mokinių žinias mokykloje vertino procentais: jei 100 proc., tai aukščiausias pažymys, jei žemiau 60 proc. – tai jau nepatenkinamas. A. Kardausko teigimu, jo žinių vidurkis visada buvo tarp 90 ir 100 proc. Tai labai geras rezultatas ir ne kiekvienas svetimoje šalyje gali tiek pasiekti.
Be to, „FLEX“ programa skatina ir savanoriauti, todėl išvykęs A. Kardauskas turėjo atlikti 50 naudingos veiklos valandų toje bendruomenėje, kurioje gyveno. Jis pasirinko darbą su jaunimu miestelio šventėje, bažnyčioje, parapijos bendruomenės centre, Maisto banko veikloje.
Birželį grįžęs į Lietuvą ir pasitaręs su „Žiburio“ gimnazijos direktore, moksleivis pasirinko kartoti 11 (3 gimnazijos) klasę. Jis neslėpė, kad turėjo galimybę sugrįžti į 4 gimnazijos klasę, tačiau dalį praleistų dalykų būtų tekę mokytis per vasarą. Pasak pašnekovo, jis tokio savo sprendimo nesigaili, nes atsirado galimybė daugiau kažką nuveikti mokykloje ir dalyvauti kituose projektuose. Mat jis sugrįžo ne tik į gimnaziją, bet ir į jos moksleivių prezidento postą, kurį išvykdamas buvo perleidęs viceprezidentui.
Tiesa, kartą paragavęs veiklaus gyvenimo, mūsų kraštietis niekaip negali sustoti. Naujus mokslo metus Lietuvoje jis pradėjo dalyvavimu Erasmus+ projekte, kurį susirado individualiai. Kartu su dar septyniais lietuvaičiais ir jaunimu iš kitų šalių 10 dienų praleido Rumunijoje meno ir teatro pasaulyje.
JAV įgijęs daugiau drąsos, patirties, pasitikėjimo savimi ir savarankiškumo, A. Kardauskas skatina ir kitus sekti jo pavyzdžiu, žadėdamas padėti ir patarimais, ir pildant dokumentus. Jis priminė, kad registracija į „FLEX“ programą vyksta iki spalio 17 d., tad dar yra galimybių dalyvauti ir žengti už Atlanto jau pramintomis pėdomis.
„Gavau tokių žinių, kurių niekad gyvenime nebūčiau niekaip kitaip galėjęs gaut. Turėjau galimybę pabendrauti netgi su pačiais politikais, tos šalies lyderiais“, – negalėjo atsidžiaugti moksleivis, tos pačios kelionės metu turėjęs išskirtinę galimybę susipažinti su Lietuvos ambasados darbuotoja, kuri supažindino su savo darbo specifika.
Pasak A. Kardausko, iš pradžių viskas buvo sudėtinga, nes reikėjo apsiprasti su aplinka, su anglų kalbos vartojimu, o po dviejų savaičių ir su pamokomis mokykloje. Tačiau viskas išsisprendė, kai suprato, kad reikia nebijoti prašyti kitų mokinių ir mokytojų pagalbos.
„Jie noriai atsiliepdavo ir visada pagelbėdavo, suprasdami, kad esi iš svetimos šalies“, – prisiminė pašnekovas, neslėpdamas, kad per tą laikotarpį, kol mokėsi JAV, lietuvių kalba netgi šiek tiek pasimiršo, sugrįžus tenka prisiminti vieną ar kitą žodį.
Mokinių žinias mokykloje vertino procentais: jei 100 proc., tai aukščiausias pažymys, jei žemiau 60 proc. – tai jau nepatenkinamas. A. Kardausko teigimu, jo žinių vidurkis visada buvo tarp 90 ir 100 proc. Tai labai geras rezultatas ir ne kiekvienas svetimoje šalyje gali tiek pasiekti.
Be to, „FLEX“ programa skatina ir savanoriauti, todėl išvykęs A. Kardauskas turėjo atlikti 50 naudingos veiklos valandų toje bendruomenėje, kurioje gyveno. Jis pasirinko darbą su jaunimu miestelio šventėje, bažnyčioje, parapijos bendruomenės centre, Maisto banko veikloje.
Birželį grįžęs į Lietuvą ir pasitaręs su „Žiburio“ gimnazijos direktore, moksleivis pasirinko kartoti 11 (3 gimnazijos) klasę. Jis neslėpė, kad turėjo galimybę sugrįžti į 4 gimnazijos klasę, tačiau dalį praleistų dalykų būtų tekę mokytis per vasarą. Pasak pašnekovo, jis tokio savo sprendimo nesigaili, nes atsirado galimybė daugiau kažką nuveikti mokykloje ir dalyvauti kituose projektuose. Mat jis sugrįžo ne tik į gimnaziją, bet ir į jos moksleivių prezidento postą, kurį išvykdamas buvo perleidęs viceprezidentui.
Tiesa, kartą paragavęs veiklaus gyvenimo, mūsų kraštietis niekaip negali sustoti. Naujus mokslo metus Lietuvoje jis pradėjo dalyvavimu Erasmus+ projekte, kurį susirado individualiai. Kartu su dar septyniais lietuvaičiais ir jaunimu iš kitų šalių 10 dienų praleido Rumunijoje meno ir teatro pasaulyje.
JAV įgijęs daugiau drąsos, patirties, pasitikėjimo savimi ir savarankiškumo, A. Kardauskas skatina ir kitus sekti jo pavyzdžiu, žadėdamas padėti ir patarimais, ir pildant dokumentus. Jis priminė, kad registracija į „FLEX“ programą vyksta iki spalio 17 d., tad dar yra galimybių dalyvauti ir žengti už Atlanto jau pramintomis pėdomis.