Susirinko į ketvirtąjį dainos festivalį

dainuoja vaikai
Tarp nemažo būrio dainorėlių ir Šakių lopšelio darželio „Klevelis“ kvintetas. D. Pavalkio nuotr.


Trečiadienį Gelgaudiškio dvare surengtas jau IV rajoninis vaikiškos dainos festivalis „Dainuokim, dainuokim, dainuokim“, kuriame pasirodė devynių rajono darželių mažieji dainorėliai.
 
Iš viso vaikai pasirodė trijose skirtingose amžiaus grupėse. Gausiausia buvo 5–6 metų amžiaus grupė, kurioje pasirodė 10 kolektyvų, o mažiausių grupėje debiutavo vienintelis duetas – trimečiai Steponas ir Jokūbas iš Šakių lopšelio darželio „Klevelis“, ne vieną klausytoją sužavėję lietuvių liaudies daina „Dvi varlytės lankoje“.

Tiesa, festivalis ne konkursinis, prizinės vietos neskirtos niekam, nes tikslas – ne rungtis, o pasidžiaugti visų pasiekimais, padrąsinti mažiau drąsius ir paskatinti drąsesnius dar labiau tobulėti. Galbūt, kaip svarstė organizatorės, Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ pedagogės, tai ir savotiškas pasitikrinimas, savęs įsivertinimas prieš rajoninį „Dainų dainelės“ konkursą.

Visiems atlikėjams skirtos saldžios dovanėlės, o jas ruošusioms vadovėms (jų buvo 10) – padėkos raštai. Mažieji noriai lipo į sceną, demonstravo savo muzikinius gebėjimus, o juos skatino pedagogės bei vienas kitas renginyje dalyvavęs tėvelis.

Tiesa, organizatoriai pasigedo kviestų svečių – nors savivaldybės administracijai buvo išsiųstas ne vienas ir ne du kvietimai, viliantis, kad renginys sulauks bent Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus dėmesio, mažųjų festivalis rajono valdžiai nepasirodė įdomus. Niekas nesiteikė ir pranešti, kad nedalyvaus, tad pradžioje lūkuriuota net neplanavusių atvykti svečių. Visgi sveikinimo žodį tarusi laikinoji Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos bei Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė džiaugėsi gausiu būriu dalyvių bei vylėsi, kad dainorėliai puikiai praleido laiką, ir kvietė į festivalį sugrįžti kitąkart.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.