Šakių „Varpo“ mokyklos bendruomenė pateikė išsamią Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenų analizę, kurioje nerado daug duomenų ir informacijos už 2016–2019 metus. Skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas pripažino, kad daug nepadaryta, tačiau kai kurių duomenų esą viešai skelbti negali. A. S. Šulskytės nuotr.
Asta Saulė ŠULSKYTĖ
Penktadienį Mokyklų tinklo pertvarkos komisijos atstovai susitiko su Šakių „Varpo“ mokyklos bendruomene ir sulaukė jos pasipriešinimo dėl mokyklos reorganizavimo į progimnaziją. Jie rankų sudėję nesėdėjo, neatostogavo ir paruošė namų darbus, pagrįstus Vyriausybės nutarimų, šalies ir rajono švietimo sistemos studijomis bei savivaldybės tinklapyje pateikta informacija.
Nesutinka likti aštuonmete
Pasak mokytojos Almos Vaičiūnienės, šiandien 16-os aštuntokų tėvai išreiškė norą, kad jų vaikai mokytųsi „Varpe“, tai jei ir nubyrės keletas mokinių, vis tiek susidarys klasė, kuri bus išlaikoma ne rajono savivaldybės, o ministerijos. Replikuodama į Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo nuostabą, kad tarp mokytojų nemato jaunų veidų, mokytoja paklausė jo, kodėl nei jo, nei jos vaikai į rajoną negrįžo.
„Gal to reikėtų paklausti rajono tarybos narių, ką jie darė, jog į rajoną norėtų sugrįžti jauni žmonės. Girdėjom apie siuvimo ir farmacijos fabrikus, bet visa tai, deja, dingo. Kokios tarybos narių pastangos buvo dėtos, kad, be žemės ūkio, rajone kas nors atsirastų?“ – klausė A. Vaičiūnienė.
Deja, kokių žingsnių buvo imtasi, niekas atsakyti negalėjo, galbūt tik tai, kad buvo sukurta pramoninė zona. B. P. Vainius neslėpė, kad „n“ metų rajone buvo manoma, jog užteks tik žemės ūkio, todėl dabar, kai neliko darbo jėgos, sunku kažkam atsirasti. Jo teigimu, jei „Varpo“ mokyklos bendruomenė pateiktų minčių, kaip pertvarkyti mokyklų tinklą rajono mastu, jie analizuotų konkrečius pasiūlymus.
„Iš kiekvienos varpinės žiūrint, viskas atrodo skirtingai. Aš jus visiškai suprantu ir netgi kažkuria prasme užjaučiu, bet, deja, reikia matyti bendrą situaciją“, – kalbėjo Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas.
Ketina kreiptis į ministeriją
Užvirus ilgoms diskusijoms, mokytoja Daiva Bacevičienė pasidomėjo, ar, lygindami mūsų savivaldybės mokyklų pertvarką su kaimyniniais rajonais, komisijos nariai žino, kad situacija Jurbarko rajone šiek tiek keičiasi nei iki šiol buvo kalbama – jurbarkiečiai jau grįžta prie 10-mečių mokyklų.
Kadangi mokyklos bendruomenė turi teisę kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją su svariais argumentais, Šakių „Varpo“ mokyklos direktoriaus pavaduotojas Darius Šlėderis informavo, kad dėl to bus apsispręsta artimiausiu metu. Jiems aktualu išsaugoti dabartinį mokyklos pavadinimą ir prieiti prie progimnazijos natūraliai – kai neliks mokinių, neliks klasių, neliks ir pagrindinės mokyklos. O dabar bendruomenė laiko veltui neleido. Išsinagrinėjusi Vyriausybės nutarimus, ne tik aplinkinių, bet ir didžiųjų, žiedinių, kaimiškų savivaldybių dokumentus, priėjo prie išvados, kad šiuo metu jų mokyklos reorganizavimas turėtų būti tik inicijavimo stadijoje, nes Mokyklų tinklo pertvarkos plane nėra numatyta nei tikslų, nei uždavinių, nei prioritetų, nei pagrindinių rezultatų rodiklių, nei pertvarkos vertinimo. Todėl, pasak mokytojos Margaritos Balaševičienės, kuri pristatė situacijos analizę, visi ženklai rodo, kad reorganizacija vyksta skubos tvarka arba „buldozerio principu“.
Pageidavo viešo svarstymo
„Nors yra sakoma, kad tik mūsų rajono savivaldybės rezultatai yra apgailėtini, dievaži, respublikos mastu mes esame per viduriuką, o aplinkiui šokinėja daug tokių didelių savivaldybių kaip Ukmergė ir Utena. Tai mes nesame patys prasčiausi“, – informavo M. Balaševičienė.
Ji pabrėžė, kad mokykla gavo tik vieną planą, kaip bus vykdomas reorganizavimas, tačiau nėra labai svarbaus mokytojų kvalifikacijos atnaujinimo-įdarbinimo ar mokinių pavėžėjimo plano, kuris visose išanalizuotose savivaldybėse yra pridedamas. Be to, dėl mokyklų tinklo kūrimo nebuvo konsultuojamasi, bendrojo plano projektas nebuvo derinamas su įvairiomis interesų grupėmis, t.y su mokiniais, jų tėvais ir mokytojais, kurie dirba šioje mokykloje. Mokyklos bendruomenė pageidavo „viešo svarstymo, o ne atėjimo ir fakto pateikimo, su kuriuo bet kokia kaina turi sutikti“, nes, jų manymu, esant tik pradinėje inicijavimo stadijoje būtina apie reorganizavimą informuoti ne tik aštuntokų, bet ir kitų klasių mokinių tėvus.
Pasigedo duomenų
Nors, pasak M. Balaševičienės, visur deklaruojamas kokybiškas ugdymas, mokymosi sėkmingumas, mokinių pasiekimai, bet švietimo tinklo situacijos analizėje, kurią pateikė savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, bendruomenė pasigedo kai kurių duomenų. Pavyzdžiui, nėra paskaičiuota, kokia dalis mokinių įgijo pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą, koks procentas nuo visų dešimtokų, dalyvavusių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime, ir dvyliktokų, laikiusių valstybinius egzaminus, juos išlaikė, koks procentas mokinių kasmet keliamas į aukštesnę klasę su nepatenkinamu pažymiu, kokia dalis mokinių paliekama kartoti kurso.
„Juk mes siekam kokybės, aukštų rezultatų, todėl Švietimo skyrius turėtų padaryti analizę ir informuoti: „Kolegos, susiimkit Kiduliuose, Gelgaudiškyje ar „Varpe“, pas jus rezultatai nekokie.“ Šito mes nerandame“, – konstatavo M. Balaševičienė.
„Varpo“ mokyklos bendruomenė išsiaiškino, kad nėra duomenų, kiek rajone yra specialiųjų poreikių mokinių ir kiek jie pagalbos gauna, taip išsiaiškinant, koks yra specialistų poreikis – gal čia ir būtų niša tiems mokytojams, kurie galėtų persikvalifikuoti, kai neteks darbo po mokyklų pertvarkos, gal reikėtų čia įvesti mokytojo padėjėjo etatus, kaip daroma kitose savivaldybėse. Be to, buvo pastebėta, kad duomenys baigiasi su 2015 m. O kur informacija už 2016–2019 metus? Neaišku, koks procentas mokinių, baigusių 10 klasę, tęsia mokslus „Žiburio“, Lukšių gimnazijose ar profesinėse mokyklose, kiek mokinių, baigusių 8 klasę, renkasi kitų rajonų ugdymo įstaigas. Bendruomenė padarė ir daugiau pastabų: nenumatytos galimybės racionaliau panaudoti mokyklų patalpas, nėra duomenų apie mokinių pavėžėjimą ir kiek tam skiriama lėšų, kokių dalykų mokytojų perteklius ar trūkumas prognozuojamas ir t.t.
E. Pauliukėnas sutiko, kad daug yra nepadaryta ir teisinosi, jog kai kurių duomenų jie esą ir negali dėti į internetinį puslapį, kad nebūtų konkurencijos tarp mokyklų. Taip pat yra duomenys, kurie laikomi konfidencialiais. Tačiau mokyklos bendruomenė tam paprieštaravo – kodėl žurnale „Reitingai“ gali būti skelbiama visa informacija visai Lietuvai apie „Varpo“ mokyklą, o rajone ne.
B. P. Vainius išreiškė norą išsamiau susipažinti su mokyklos bendruomenės atlikta išsamia Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenų analize, kurią reikėtų atidžiau panagrinėti ir atkreipti dėmesį į padarytas pastabas.
„Gal to reikėtų paklausti rajono tarybos narių, ką jie darė, jog į rajoną norėtų sugrįžti jauni žmonės. Girdėjom apie siuvimo ir farmacijos fabrikus, bet visa tai, deja, dingo. Kokios tarybos narių pastangos buvo dėtos, kad, be žemės ūkio, rajone kas nors atsirastų?“ – klausė A. Vaičiūnienė.
Deja, kokių žingsnių buvo imtasi, niekas atsakyti negalėjo, galbūt tik tai, kad buvo sukurta pramoninė zona. B. P. Vainius neslėpė, kad „n“ metų rajone buvo manoma, jog užteks tik žemės ūkio, todėl dabar, kai neliko darbo jėgos, sunku kažkam atsirasti. Jo teigimu, jei „Varpo“ mokyklos bendruomenė pateiktų minčių, kaip pertvarkyti mokyklų tinklą rajono mastu, jie analizuotų konkrečius pasiūlymus.
„Iš kiekvienos varpinės žiūrint, viskas atrodo skirtingai. Aš jus visiškai suprantu ir netgi kažkuria prasme užjaučiu, bet, deja, reikia matyti bendrą situaciją“, – kalbėjo Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas.
Ketina kreiptis į ministeriją
Užvirus ilgoms diskusijoms, mokytoja Daiva Bacevičienė pasidomėjo, ar, lygindami mūsų savivaldybės mokyklų pertvarką su kaimyniniais rajonais, komisijos nariai žino, kad situacija Jurbarko rajone šiek tiek keičiasi nei iki šiol buvo kalbama – jurbarkiečiai jau grįžta prie 10-mečių mokyklų.
Kadangi mokyklos bendruomenė turi teisę kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją su svariais argumentais, Šakių „Varpo“ mokyklos direktoriaus pavaduotojas Darius Šlėderis informavo, kad dėl to bus apsispręsta artimiausiu metu. Jiems aktualu išsaugoti dabartinį mokyklos pavadinimą ir prieiti prie progimnazijos natūraliai – kai neliks mokinių, neliks klasių, neliks ir pagrindinės mokyklos. O dabar bendruomenė laiko veltui neleido. Išsinagrinėjusi Vyriausybės nutarimus, ne tik aplinkinių, bet ir didžiųjų, žiedinių, kaimiškų savivaldybių dokumentus, priėjo prie išvados, kad šiuo metu jų mokyklos reorganizavimas turėtų būti tik inicijavimo stadijoje, nes Mokyklų tinklo pertvarkos plane nėra numatyta nei tikslų, nei uždavinių, nei prioritetų, nei pagrindinių rezultatų rodiklių, nei pertvarkos vertinimo. Todėl, pasak mokytojos Margaritos Balaševičienės, kuri pristatė situacijos analizę, visi ženklai rodo, kad reorganizacija vyksta skubos tvarka arba „buldozerio principu“.
Pageidavo viešo svarstymo
„Nors yra sakoma, kad tik mūsų rajono savivaldybės rezultatai yra apgailėtini, dievaži, respublikos mastu mes esame per viduriuką, o aplinkiui šokinėja daug tokių didelių savivaldybių kaip Ukmergė ir Utena. Tai mes nesame patys prasčiausi“, – informavo M. Balaševičienė.
Ji pabrėžė, kad mokykla gavo tik vieną planą, kaip bus vykdomas reorganizavimas, tačiau nėra labai svarbaus mokytojų kvalifikacijos atnaujinimo-įdarbinimo ar mokinių pavėžėjimo plano, kuris visose išanalizuotose savivaldybėse yra pridedamas. Be to, dėl mokyklų tinklo kūrimo nebuvo konsultuojamasi, bendrojo plano projektas nebuvo derinamas su įvairiomis interesų grupėmis, t.y su mokiniais, jų tėvais ir mokytojais, kurie dirba šioje mokykloje. Mokyklos bendruomenė pageidavo „viešo svarstymo, o ne atėjimo ir fakto pateikimo, su kuriuo bet kokia kaina turi sutikti“, nes, jų manymu, esant tik pradinėje inicijavimo stadijoje būtina apie reorganizavimą informuoti ne tik aštuntokų, bet ir kitų klasių mokinių tėvus.
Pasigedo duomenų
Nors, pasak M. Balaševičienės, visur deklaruojamas kokybiškas ugdymas, mokymosi sėkmingumas, mokinių pasiekimai, bet švietimo tinklo situacijos analizėje, kurią pateikė savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, bendruomenė pasigedo kai kurių duomenų. Pavyzdžiui, nėra paskaičiuota, kokia dalis mokinių įgijo pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą, koks procentas nuo visų dešimtokų, dalyvavusių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime, ir dvyliktokų, laikiusių valstybinius egzaminus, juos išlaikė, koks procentas mokinių kasmet keliamas į aukštesnę klasę su nepatenkinamu pažymiu, kokia dalis mokinių paliekama kartoti kurso.
„Juk mes siekam kokybės, aukštų rezultatų, todėl Švietimo skyrius turėtų padaryti analizę ir informuoti: „Kolegos, susiimkit Kiduliuose, Gelgaudiškyje ar „Varpe“, pas jus rezultatai nekokie.“ Šito mes nerandame“, – konstatavo M. Balaševičienė.
„Varpo“ mokyklos bendruomenė išsiaiškino, kad nėra duomenų, kiek rajone yra specialiųjų poreikių mokinių ir kiek jie pagalbos gauna, taip išsiaiškinant, koks yra specialistų poreikis – gal čia ir būtų niša tiems mokytojams, kurie galėtų persikvalifikuoti, kai neteks darbo po mokyklų pertvarkos, gal reikėtų čia įvesti mokytojo padėjėjo etatus, kaip daroma kitose savivaldybėse. Be to, buvo pastebėta, kad duomenys baigiasi su 2015 m. O kur informacija už 2016–2019 metus? Neaišku, koks procentas mokinių, baigusių 10 klasę, tęsia mokslus „Žiburio“, Lukšių gimnazijose ar profesinėse mokyklose, kiek mokinių, baigusių 8 klasę, renkasi kitų rajonų ugdymo įstaigas. Bendruomenė padarė ir daugiau pastabų: nenumatytos galimybės racionaliau panaudoti mokyklų patalpas, nėra duomenų apie mokinių pavėžėjimą ir kiek tam skiriama lėšų, kokių dalykų mokytojų perteklius ar trūkumas prognozuojamas ir t.t.
E. Pauliukėnas sutiko, kad daug yra nepadaryta ir teisinosi, jog kai kurių duomenų jie esą ir negali dėti į internetinį puslapį, kad nebūtų konkurencijos tarp mokyklų. Taip pat yra duomenys, kurie laikomi konfidencialiais. Tačiau mokyklos bendruomenė tam paprieštaravo – kodėl žurnale „Reitingai“ gali būti skelbiama visa informacija visai Lietuvai apie „Varpo“ mokyklą, o rajone ne.
B. P. Vainius išreiškė norą išsamiau susipažinti su mokyklos bendruomenės atlikta išsamia Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenų analize, kurią reikėtų atidžiau panagrinėti ir atkreipti dėmesį į padarytas pastabas.
Dalė iš Griškabūdžio:
