Tradicinis paskutinis skambutis – netradiciškai

paskutinis skambutis KN
Vieninteliams Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos abiturientams paskutinis skambutis nuskambėjo gyvai, tokia galimybe atsisveikinti su savo auklėtiniais džiaugėsi klasės vadovė Irena Dimšaitė-Cirtautienė (kairėje). D. Pavalkio nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Praėjusį penktadienį vykęs abiturientų mokslo metų pabaigos simboliu tapęs paskutinis skambutis šiemet kitoks. Dėl karantino apribojimų dalis rajono ugdymo įstaigų šventę rengė nuotoliniu būdu, žiburiečiai šventę nukėlė į birželio pradžią, tik naumiestiečių šventė vyko lauko erdvėje. Rajone šiemet paskutinį kartą mokyklinis skambutis nuskambėjo 265 abiturientams. Tiesa, nors paskutinis skambutis buvo virtualus, pasivažinėjimas – realus.

Nedidelė Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos bendruomenė šventę surengė prie mokyklos. Po beveik dviejų mėnesio karantino 22 gimnazistus pirmiausiai pasveikino mokyklos direktorius Romas Eikevičius, sakydamas, kad nuskambėjęs paskutinis skambutis primena, jog abiturientams baigėsi vienas gyvenimo etapas ir kad reikia ruoštis tolimesniam gyvenimo skrydžiui.

Pasiteiravus gimnazistės Vaivos Valaitytės, ką jai reiškia gimnazija, mergina sakė, kad į šią mokyklą eina nuo pirmos klasės, čia jos draugai, čia pradėjo užsiimti mėgstama veikla –  dainavimu, šokiais, visuomenine veikla.

„Man paskutinis skambutis tarsi ženklas, kad laikas galvoti apie ateitį, jog kiekviena pradžia turi ir pabaigą – reikia palikti mokyklą, pakelti sparnus ir kilti ieškoti savo laimės. Man asmeniškai tai yra pabaigos pradžia, nes po paskutinio skambučio suvoki, jog į mokyklą sugrįši tik kaip svečias“, – kalbėjo apie genetikos arba farmacijos studijas svarstanti V. Valaitytė.

Tradiciškai naumiestiečiai pasodino prie mokyklos pušelę. Pasak abiturientų auklėtojos Irenos Dimšaitės-Cirtautienės, ši laida – ypatinga.

„Vaikai buvo visuomet labai aktyvūs, kai jie buvo šeštokai, jų iniciatyvų dėka atvyko į mokyklą Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kartu su Prezidente vaikai pasodino ąžuoliuką, ji pakvietė mus į „Knygų Kalėdas“, mes buvom pirmieji Šakių rajono vaikai, kurie dalyvavo šioje akcijoje. Tikriausiai tai bus paskutinė mano abiturientų laida ir aš džiaugiuosi, kad jie buvo mano gyvenime, mes užaugome kartu. Todėl ir išleisti juos šiandien nusprendėme susitikdami gyvai, kad neliktų vien virtualioje erdvėje“, – kalbėjo I. Dimšaitė-Cirtautienė.

Griškabūdžio bei Lukšių Vinco Grybo gimnazistams paskutinis skambutis nuskambėjo iš kompiuterio ekrano. Lukšių Vinco Grybo gimnazija, minėjusi mokyklos 180-ies metų sukaktį ir šiemet švenčianti gimnazijos dešimtmetį, išleidžia 66-ąją abiturientų, 11-ąją gimnazistų ir antrąją Gelgaudiškio vidurinio ugdymo skyriaus laidą – 54 abiturientus.

„Šiemet turėjote progos įgyti tokios patirties, kokios nėra tekę dar nė vienai abiturientų laidai. Pasitikėkite savimi, siekite užsibrėžto tikslo, būkite atkaklūs ir būtinai suraskite savąsias svajones. Jūsų lauks nauji atradimai, kad ir ką rinksitės – studijas, profesiją ar darbą, visada atminkite, kad kiekvienas esate labai reikalingas Lietuvai“, – kalbėjo Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė.

Lukšiečių abiturientų klasės vadovė Jolanta Puidokienė prisiminė, kad per tuos metus mokykloje buvo visko – ir džiaugsmo, ir liūdesio, ir nuostabių kelionių, nepamirštamų švenčių ir džiugių akimirkų, galbūt ir nepasitikėjimo ir ašarų.

„Viskas, kam ruošiatės, – įveikiama. Visa, ko trokštate, – pasiekiama. Visa, ko esate verti, – jūsų laukia“, – savo auklėtiniams linkėjo J. Puidokienė.

Šios mokyklos abiturientas Stepas Grigė, paklaustas, ko norėtų palinkėti savo bendraklasiams, atsakė, jog tikisi, kad visų jų planai ir svajonės išsipildys ir jie bus laimingi: „Be galo laukiu susitikimo po 5-erių ar 10 metų, kuomet visi galės pasipasakoti, kaip nugyveno visus tuos metus, kol mes jau nebuvome kartu.“

Šiais metais ypatingas paskutinio skambučio potyris, jungiantis internetu, liko ir griškabūdiečiams. 27 Griškabūdžio gimnazijos X laidos abiturientai tradiciją perduoti testamentą šįkart perdavė ne žodžiu, o nuotoliniu būdu. Juos taip pat iš kompiuterio ekranų sveikino pirmokai ir jų mokytoja Lina, linkėjo sėkmės laikant egzaminus, nepamiršti draugų ir mokyklos, o gimnazijos mokytojai linkėjo šiuo visiems nelengvu laikotarpiu apsiginkluoti ryžtu, užsispyrimu, dideliu noru ir eiti pirmyn į naują gyvenimo etapą, naujus iššūkius.

„Kažkoks kitoks mokyklos užbaigimas, bet, praėjus kiek tai laiko, bus smagu prisiminti, kad baigėte mokyklą net neišėję iš namų. Linkiu jums kuo greičiau atsikratyti visų kaukių, grįžti į normalų gyvenimą, sėkmingai sudalyvauti egzaminuose ir pabaigti visus darbus, kuriuos pradėjote prieš 12 metų“, – kalbėjo Giškabūdžio gimnazijos direktorius Arūnas Šalnaitis.

34-iems Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriaus moksleiviams gegužės 22 d. taip pat nuskambėjo paskutinis skambutis.

paskutinis skambutis KN2
Tiesa, abiturientai vien virtualiu bendravimu nepasitenkino, penktadienio rytą jie pratęsė tradiciją prieš paskutinį skambutį pasivažinėti gatvėmis. Pavyzdžiui, naumiestiečių automobilius puošė tokie užrašai kaip: „Gana art, varom gert“ ar „Baigėsi abitūra, prasidės chaltūra“.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.