Apie tai, kad rajono švietimo įstaigose esantis valgyklų skaičius yra perteklinis, rajono vadovai prabyla ne pirmą kartą. Dabar, kai biudžetas ypač braškantis, prie šio klausimo stabtelėta konkrečiau. Kad reikėtų imtis veiksmų, mano ir išvadas parengusi speciali darbo grupė, o trečiadienį situacija ir vizijos pristatytos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje. Artimiausiu metu planuojamos diskusijos ir su penkių ugdymo įstaigų vadovais bei atsakingais specialistais.

Dar svarstant rajono biudžetą, kaip vienas iš artimiausių planų buvo įvardytas optimalaus valgyklų skaičiaus parinkimas švietimo įstaigose. Šį klausimą nagrinėjo bei išvadas pateikė ir speciali darbo grupė, vadovaujama vicemero Dariaus Jakavičiaus, analizavusi žmogiškuosius ir finansinius išteklius savivaldybės biudžetinėse ir viešosiose įstaigose. Vicemeras, kaip ir Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė, laikosi nuostatos, kad atėjo laikas pamąstyti, kaip racionaliai naudoti biudžeto lėšas.

„Reikalas pribrendęs. Manau, prabanga vienoje įstaigoje turėti kelias valgyklas. <...> Mano manymu, vienam juridiniam asmeniui turėtų būti viena valgykla“, – įsitikinusi E. Grigaitienė.

Tad tokių įstaigų, kurioms galimai reikės persitvarkyti, yra penkios: Griškabūdžio gimnazija, valgyklą turinti ne tik gimnazijoje, bet ir greta esančiame darželyje, taip pat Paluobių bei Žvirgždaičių skyriuose (šio skyriaus nuo rugsėjo neliks), Lukšių Vinco Grybo gimnazija, turinti valgyklą gimnazijoje ir darželyje, Kudirkos Naumiesčio gimnazija irgi su atskira darželio valgykla bei valgykla Panovių skyriuje, Sintautų mokykla su savo bei darželio valgyklomis ir Gelgaudiškis, kur valgyklos yra mokykloje, darželyje ir Gelgaudiškio specialiojo ugdymo centre „Šaltinis“. Šiose įstaigose yra 24,25 etato.

E. Grigaitienė pateikė informaciją, kad iš viso 14 švietimo įstaigų veikia 22 maitinimo padaliniai, kuriuose yra 49,875 etato. Šių valgyklų išlaikymui (be įrangos, vandens ir kitų sąnaudų) per metus reikia daugiau nei 592 tūkst. eurų.

„Didžiausios sąnaudos, kai skiriame lėšas, ir yra valgykloms“, – dėmesį atkreipė vedėja.

Beje, vienintelė „Varpo“ mokykla valgykloje gaminamą maistą tiekia ir savo skyriams Slavikuose ir Siesartėnuose, tad keltas klausimas, ar ir kitoms mokykloms nereikėtų sekti šiuo pavyzdžiu ir maistu aprūpinti skyrius.

„Pavyzdžiui, situacija Griškabūdyje. Darželyje yra ikimokyklinukai ir kelios pradinės klasės. Pasirodo, pradinukai eina valgyti į mokyklą, nors mokinasi darželyje“, – kalbėjo vicemeras.

Visgi komiteto pirmininkas Bernardinas Petras Vainius nebuvo nusiteikę taip entuziastingai. Jis apskritai kėlė klausimą, kaip komisija, nebuvusi mokyklose ir realiai neapžiūrėjusi situacijos, gali teikti išvadas. Jis laikėsi nuostatos, kad galimi pertvarkymai turi būti labai gerai pasverti, individualiai įvertinta kiekviena mokykla, nes konkrečiai nėra apskaičiuota, tai kiek gi pavyks sutaupyti.

„Sutaupymas tikrai bus“, – įsitikinęs vicemeras, nors sutinka, kad lėšų reikės ir termosų įsigijimui, elektros sąnaudos padidės motininėje įstaigoje, kur bus gaminama daugiau maisto, bet tai ne tas pats, kas išlaikyti, jo manymu, perteklinį valgyklų skaičių, nekalbant, kad jos turi atitikti ir gana aukštus higienos normų reikalavimus.

B. P. Vainius sakė nematantis galimybės šio klausimo teikti tarybai, tačiau D. Jakavičius aiškino, kad to ir nereikia, nes tai įstaigos vidaus struktūros pertvarkos dalykas.

„Bet turim išanalizuoti iki smulkmenų“, – savo laikėsi komiteto pirmininkas.

Posėdžio besiklausiusi Kriūkų mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Lilija Liutvinienė įsiterpė į diskusiją ir aiškino, kad darželiams reikalavimai yra ypač sudėtingi. Ji, dalindamasi patirtimi savo įstaigoje, kalbėjo, kad ir valgiaraščiai skirtingi, nes ne tas pats maistas tiekiamas darželinukams, pradinukams ar mokyklinio amžiaus vaikams. Be to, darželinukams yra pavakariai ir vakarienė, o mokykloje to nėra. Kitokia ir maisto produktų apskaita.

„Darbo krūvis tikrai išauga“, – įsitikinusi direktorė, pabrėžusi ir tai, kad nereikėtų užsiciklinti ant etatų.

D. Jakavičius ramino, kad kol kas apie etatus niekas nekalba, svarbiausia pradėti diskusiją, o pradinis žingsnis jau žengtas.

Štai tarybos narei Margaritai Liukaitienei kilo klausimas, o kam gi konkrečiai į mokyklą atvežtas maistas bus perduotas ir kas rūpinsis jo išdalijimu.

„Kam jį įduos? Mokytojai?“ – teiravosi ji.

Valdžios atstovai paaiškino, kad išties to daryti bet kas negali, reikia baigti specialius kursus, tačiau pati mokykla turėtų spręsti, kam patikėti šį darbą.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Demenius siūlė pasikalbėti su tokiu principu jau dirbančia „Varpo“ mokykla ir pasidomėti, kaip jiems sekėsi, su kokiais sunkumais susidūrė ar kokių priekaištų sulaukė.

„Gal ir akys atsivertų“, – svarstė jis.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas, kalbėdamas apie maisto kokybę, svarstė, kad ji nenukentės, nes jeigu ji tenkina dabar, niekas nesikeis ir vėliau, nes tuo užsiims tos pačios mokyklos.

Tad po netrumpų diskusijų buvo prieita prie išvados, kad Švietimo, kultūros ir sporto skyrius su tų įstaigų, kurias liečia šis klausimas, direktoriais organizuos diskusiją, iškart bus kviečiami ir specialistai, galintys atsakyti į su higiena ir kitais reikalavimais susijusius klausimus.

„Pasitarti reikia, bet stoviniuoti irgi nereikia“, – mintimis dalijosi tarybos narys Antanas Burkšaitis, kuriam pritarė ir Rima Rauktienė, teigusi, kad sutinka su visais išsakytais argumentais.