Lietuvos mokslininkai, medikai, nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su jaunimu, ėmė skambinti pavojaus varpais, stebėdami drastiškai blogėjančią vaikų ir paauglių psichologinę, emocinę, fizinę būklę ir pamatę, kaip dėliojami prioritetai atlaisvinant karantino ribojimus.

„Stebime viešą erdvę ir sprendimus, susijusius su vaikų ir paauglių (ne)grąžinimu į mokyklas ir negalime nereaguoti“, – rašoma įvairioms institucijoms adresuotame rašte ir apgailestaujama, kad Vyriausybė leido į mokyklas grįžti 5–11 klasių moksleiviams, tačiau, palikus galimybę klausimą spręsti savivaldybėms, didžioji dalis mokinių nuo ekranų šiais metais nepakils.

 

Todėl iniciatyvinės grupės nariai atsakingų institucijų prašo skubiai imtis veiksmų ir dar kartą atkreipia dėmesį į vaikų ir jaunimo gerovei svarbius punktus ir argumentus. Akcentuojama, kad vaikams dar šiais metais gauti kontaktinį ugdymą yra būtinybė, nes tiek laiko mokantis iš namų sukūrė precedentą kontaktinio ugdymo nebenorėti.

„Konstatuojame, kad vaikų ir paauglių psichikos ir fizinė sveikata sparčiai ir toliau blogėja. Pabrėžiame, kad atitraukti juos nuo ekranų ypač svarbu, net likus ir vos vienai savaitei iki mokslo metų pabaigos. Paaugliai, palikti prie kompiuterių iki mokslo metų pabaigos, tikėtina, liks prie jų ir per atostogas“, – rašo iniciatyvinė grupė ir atkreipia dėmesį, kad vaikai iki 16 metų, nekeliant jiems reikalavimo privalomai testuotis, nuo gegužės 24 d. galės lankytis kavinėse, rengti šventes, naudotis paslaugomis uždarose patalpose, todėl suteikus galimybes masinėms linksmybėms, manoma, turėtų būti be papildomų reikalavimų nuo gegužės 24 d. suteiktas leidimas grįžti į mokyklas.

„Grįžimas į mokyklas laikantis įprastų ir patvirtintų saugumo priemonių turi būti privalomas, ne pasirenkamas. Tai ne mokytojų, tėvų ar savivaldybių pasirinkimas. Ir juo labiau – ne pačių vaikų, apklausiant, ar jie nori grįžti į mokyklas“, – rašoma rašte ir pateikiamas pavyzdys: jei lėtinę ligą turinčio vaiko klaustume, ar jis norėtų, kad jam būtų atlikti kraujo tyrimai, tikėtina, kad atsakymas būtų neigiamas. Ar tokiu atveju jam tyrimų ir nebeatliktume?

Taip pat akcentuojama, kad jau dabar, pasitelkus vaikų ir paauglių gerove besirūpinančių organizacijų ekspertus, būtina ruoštis rudeniui, parengti ir iš anksto visuomenei pristatyti vaikų ir paauglių grįžimo į mokyklas po vasaros atostogų planą, jį viešinti nacionaliniu mastu. Siūloma nenorinčioms prie kontaktinio ugdymo grįžti mokykloms galimai neskirti dalies finansavimo.

„Labiausiai man, kaip ir pasaulinės sveikatos apsaugos ekspertams, nerimą kelia tai, kad vaikų laukia didžiulės pasekmės. Užaugs vadinamoji kovidinė karta“, – viename iš interviu respublikinei žiniasklaidai tvirtino Kauno klinikų Vaikų ligų klinikų vadovas profesorius Rimantas Kėvalas, kuris yra vienas iš minėtos iniciatyvinės grupės narių.

„Mes turime suvokti, kad pasaulis auginasi kovidinę kartą, kuri, patyrusi didžiulį neigiamą poveikį sveikatai, ypač psichikos sveikatai, ateis ir pakeis mus. Yra problemų, apie kurias jau rėkia visas pasaulis, ypač UNICEF: mokyklų uždarymas, drastiškas psichikos sveikatos pablogėjimas, jau įrodyta, kad daugiau negu kas antram paaugliui nustatomi depresijos požymiai, nerimas. Grėsmingų simptomų jau atsiranda 6–8-erių metų vaikų grupėje. Vaikų sveikata blogėja katastrofiškai“, – sakė profesorius ir pabrėžė, kad ypač sumažėjo vaikų vizitų pas medikus bei profilaktinių patikrinimų.

Iniciatyvinė grupė pastebi: Lietuvoje karantinas švelninti pradėtas ne nuo mokyklų, prioritetas suteiktas kitkam, priešingai nei Prancūzijoje, Danijoje ar kitose šalyse. Mokyklas užverti paskiausiai, o atverti pirmiausiai rekomendavo ir PSO, UNESCO ir UNICEF konsultuojantys ekspertai.

Raštą, skirtą aukščiausioms institucijoms, pasirašė 12 kvalifikuotų medikų, mokslininkų, nevyriausybinio sektoriaus atstovų.  

„Draugo“ inf.