Praėjusį ketvirtadienį vykusiame švietimo įstaigų vadovų pasitarime direktoriai buvo paraginti noriau įstaigų transporte diegti stebėjimo ir kontrolės įrangą, o programos „Reflectus“ atstovė Kristina Foktienė pristatė šią programą, pasidžiaugė, kad dvi rajono mokyklos ją išbandė, ir skatino šiuo pavyzdžiu pasekti ir kitas.  

 

Savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Dalija Rakauskienė ir vyriausioji specialistė Vida Rekešienė pristatė audito dėl transporto priemonėse įdiegtos stebėjimo ir kontrolės įrangos naudojimo rezultatus. Jos pasidžiaugė, kad daugelis mokyklų iškart reagavo į pastabas, o ir tikslas, sakė D. Rakauskienė, ne bausti, o padėti.

„Dirbam, rašom, skambinam, mažiau vykstam į įstaigas“, – apie pasikeitusią darbo specifiką kalbėjo V. Rekešienė.

Ji informavo, kad savivaldybės administracija turi 57 transporto stebėjimo sistemas, įdiegtas transporte, 22 iš jų – ugdymo įstaigose. Iš 17 švietimo įstaigų transportą turi 12 – iš viso 37 vienetus.

Būtent todėl, kad kai kurios įstaigos visai nesinaudojo ar šia sistema naudojosi vangiai, ir buvo atliktas auditas.

„Buvo iškeltos trys teorijos: bijo, galbūt nemoka, o galbūt ir nenori. Manau, tos visos trys versijos pasiteisino“, – sakė V. Rekešienė ir kėlė retorinį klausimą: sistemos buvo įdiegtos tam, kad stovėtų, ar tam, kad būtų naudojamos?

Ji pagyrė Griškabūdžio gimnaziją, kuri pasiprašė ir naujos sistemos įdiegimo ir perkėlimo iš vienos transporto priemonės į kitą. Papildomo įrangos įdiegimo pasiprašė ir Gelgaudiškio „Šaltinis“ bei Kriūkų mokykla-daugiafunkcis centras.

„O kur kitos?“ – klausė skyriaus vyriausioji specialistė bei vylėsi, kad kitais metais visos mokyklos naudosis transporto stebėjimo ir kontrolės įranga, mat ji, teigė V. Rekešienė, išties patogi, nes ir priemonę rasti patogu, ir automatiškai kuro apskaita vyksta, ir kelionės lapai formuojasi.

Susitikime viešėjusi K. Foktienė įstaigų vadovams išsamiai pristatė „Reflectus“ programą ir sukurtus įrankius, padedančius reflektyviai mokyti(s). Tai yra, kai didelis dėmesys skiriamas domėjimuisi, kaip mokiniui sekėsi pamokoje, ką jis išmoko, o galbūt nesuprato. Į klausimus specialioje programėlėje atsako patys mokiniai. Kad tai išties geras ir naudingas produktas, paliudijo ir šią programą jau išbandžiusių mokyklų – Lukšių Vinco Grybo gimnazijos ir Lekėčių mokyklos-daugiafunkcio centro – vadovės Nijolė Šapolienė ir Lilija Liutvinienė. Tiesa, N. Šapolienė atkreipė dėmesį, kad norint sulaukti rezultato, kad reflektyvus mokymasis taptų kasdienybe, reikia įdėti ir daug darbo. Jos vadovaujamoje mokykloje su šia programa dirbo 4–5 mokytojai. K. Foktienė ragino įsivertinti galimybes ir šiuo įrankiu pabandyti pasinaudoti ir kitoms įstaigoms.  

Šiek tiek kalbėta ir apie numatomus vidurinio ugdymo programų pasikeitimus, kurie mokyklose būtų pradėti įgyvendinti nuo 2023–2024 mokslo metų. Anot N. Šapolienės, bus dideli pokyčiai, nusimato ir dideli darbai.

„Draugo“ inf.