Penktadienį vykusiame ir kone dvi valandas trukusiame švietimo įstaigų vadovų pasitarime dalyvavo Visuomenės sveikatos biuro bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai, su direktoriais bei rajono valdžios atstovais kalbėję apie situaciją, susijusią su COVID-19, izoliavimosi tvarką ir pan. Visgi daugiau emocijų kėlė ne tai, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planai, kuriuos kai kurie vadovai įvardijo visišku kaimo naikinimu.

Pasitarimo metu savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas citavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raštą, kad, pakeitus mokyklų tinklo taisykles ir įgyvendinus pertvarką, mažės ugdymo rezultatų skirtumai tarp skirtingų savivaldybių, mokiniai stiprins socialinius įgūdžius didesnėse klasėse, pamokų metu bus ugdomi pagal jiems aktualų mokymo turinį, nes nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mažų mokyklų 5–8 klasių mokiniams nereikės mokytis jungtinėse klasėse. Taip pat kalbama, kad daugiau individualaus dėmesio bus skiriama pradinių klasių mokiniams, nes nuo 2022m. rugsėjo 1 d. mažų mokyklų 1–4 klasių mokiniams nereikės mokytis iš kelių klasių sudarytose jungtinėse klasėse. Teigiama, kad pagerės 1–8 klasių mokinių ugdymosi sąlygos. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. daliai mokinių, o nuo 2026 m. visiems mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą, gimnazijose bus didesnės galimybės pasirinkti jiems svarbius mokomuosius dalykus, ugdymo turinį, programos lygį, atsižvelgiant į planuojamą tolimesnį mokymosi ar studijų lygį. Daugiau mokytojų turės galimybių dirbti visu etatu, daugiau lėšų bus skiriama ugdymui ir neformaliam švietimui, o ne administravimui.

Direktoriai, ramiai išklausę į gražius žodžius įvilktą ministerijos informaciją, šiuos planus sumalė į miltus, nors sako suprantantys, kad prieš vėją vargiai papūs.

Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorius Romas Eikevičius iškart pabrėžė, kad „jei reforma bus įgyvendinta, einama prie visiško kaimo sunaikinimo“. Tie tėvai, anot jo, kurie norės užtikrinti savo atžaloms išsilavinimą, turės kraustytis į didesnius miestus, nes kaimuose tiesiog neliks mokyklų.

Kriūkų mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Lilija Liutvinienė pasigedo elementarios analizės, nes dabar pateikti tik gražūs žodžiai.

„Man trūksta įrodymų. Sąlygos pagerės. Kaip? Kažin kada tie rengėjai buvo mažose kaimo mokyklose ir pažiūrėjo, kad jos aprūpintos, turi šiuolaikišką ir modernią įrangą?“ – kalbėjo L. Liutvininienė, vieną po kito kėlusi klausimus, tai kaip tos ugdymo sąlygos pagerės ir kas apskritai jos yra, jei vaikas nuo šeštos ryto bus priverstas laukti kely autobusiuko. Ji klausė, ar kažkas paanalizavo to vaiko emocinę ar psichinę sveikatą, ar kažkas gilinosi į realią situaciją. „Jeigu trūksta vieno mokinio, neleidžiama bendruomenei ieškoti variantų ir nukertama, tai negražu ir nesąžininga. Rašo, kad bus sutaupytos ūkio lėšos. Kaip jos bus sutapytos, jeigu pastatai liks? Niekaip nebus sutaupyta“, – kalbėjo direktorė ir teiravosi, ar buvo atsižvelgta, kiek kilometrų reikės vaikus vežioti.

Ji kalbėjo ir apie tai, kad ir dabar yra ypač probleminių vaikų klasėse, jie rūko, yra sunkiai tramdomi, kartais nežinoma, ko griebtis, reikia psichologų, neapsieinama ir be policijos, vaikų teisių tarnybos pagalbos. Tačiau, kol dar jie yra vietoje, situacija kontroliuojama. Kai jie išvažiuos, mano direktorė, situaciją kontroliuoti bus faktiškai neįmanoma.

Anot „Žiburio“ gimnazijos direktorės Jūratės Mozūraitienės, tai, ką kalbėjo L. Liutvinienė, yra skausmas, nes tokie rajonai kaip Šakių, net ne kaimai, nyksta. Tai susiję ir su ekonominiais dalykais, nes jaunos šeimos tiesiog į tokius regionus nenori, jie nepatrauklūs, nes nėra darbo vietų.

„Negalvokit, kad ramiai Lietuva stebi šitą situaciją. Tai, kas neaktualu didiesiems miestams ir žiedinėms savivaldybėms, tai aktualu kitai, likusiai Lietuvai. Didelė tikimybė, kad šis projektas bus labai sukritikuotas net pačioj Vyriausybėj, o Seime, gali būti, nebus patvirtintas tas tinklo taisyklių planas“, – mintimis dalijosi vicemeras Darius Jakavičius, įsitikinęs, kad laisvė priimti sprendimus turi būti palikta ir savivaldybei, jau nekalbant apie tai, kad vienodos sąlygos turi būti tiek privačiai, tiek savivaldybės mokyklai, mat dabar numatyta ir tam tikrų išimčių privačių mokyklų atžvilgiu.

Kalbant apie planus, ministerija siūlo, kad III gimnazijos klasėje nuo 2022–2023 metų klasėje būtų ne mažiau kaip 21 mokinys, nuo 2026–2027 metų – III klasėje privaloma ne mažiau kaip 31 gimnazijos mokinys (dvi III gimnazijos klasės).

„Mes pasižiūrėjome į savo gimnazijos vaizdą. Tai jeigu paliks taip, kaip yra, tai nuo 2026 m. tiesiog fiziškai nebus to 21 vaiko klasėje“, – kalbėjo Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė.

„Jeigu tas planas priimamas toks, tai galime teigti, kad 2026 m. rugsėjo 1 d. trijose gimnazijose neformuojamos trečios klasės“, – įžvalgomis dalijosi vicemeras.

Kol kas vyksta diskusijos, sprendimai nepriimti, bet didesnių ar mažesnių pokyčių tikriausiai išvengti nepavyks.

Savivaldybės vadovai jau anksčiau buvo užsiminę apie bendros priėmimo į ugdymo įstaigas sistemos diegimą, kuris galėtų startuoti jau nuo rugsėjo. Tiesa, pavyzdžiui, Griškabūdžio gimnazijos direktorius Arūnas Šalnaitis teigė visiškai nematantis tokios sistemos prasmės, nes tai labiau tiktų didesniems miestams, bet ne tokiems rajonams kaip Šakių.

Anot D. Jakavičiaus, per šią sistemą eitų matyti ir ugdymo įstaigas nelankančius vaikus, be to, jo manymu, būtų daugiau socialinio teisingumo – nebūtų galima į vieno mokytojo klasę pateikti 65 prašymus, nes, suformavus vieną klasę, automatiškai būtų formuojama kita. Tiesa, finansiniai kaštai, sutiko skyriaus vedėjas D. Aštrauskas, nebūtų maži, nes kainuotų tiek centrinės sistemos įdiegimas, tiek palaikymas.

Jau anksčiau buvo kalbėta apie per lėtai tarp įstaigų vaikščiojančią informaciją, tad šįkart į pasitarimą buvo pakviestos Visuomenės sveikatos biuro bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovės. Tiesa, specialistės patikino, kad yra tik vykdytojos ir vykdo Operacijų vadovo, ministerijos priimtus sprendimus. Ypač daug situacijos valdymas priklauso nuo tėvų sąmoningumo, nes būna nemažai atvejų, kad nors savikontrolės testas ir teigiamas, tėvai PGR tyrimo vaikui nedaro arba delsia jį atlikti, tad ir žinutė dėl saviizoliacijos užtrunka. Visuomenės sveikatos biuro specialistė Jolita Gražinskienė aiškino, kad izoliacija galima tik gavus PGR atsakymą, veiksmų imtis po savikontrolės testo negalima, nes tai nėra ligos nustatymas. Kai kuriems tėvams nemažai sumaišties rudens atostogų metu įnešė gauti pranešimai, kad jų vaikams reikia izoliuotis, nors vieni jau buvo spėję ir į užsienį išvykti ar pas senelius, ar dar kažkur. Tačiau J. Gražinskienė aiškino, kad ministerija buvo įspėjusi, jog gali tekti izoliuotis, jei mokykloje buvo kontaktas, nes algoritmas, įprastai veikiantis mokykloje ir leidžiantis ją lankyti, jei testuojamasi reguliariai, atostogų metu negalioja. Specialistė beveik neabejoja, kad tokia pati tvarka gali būti ir žiemos atostogų metu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šakių skyriaus vedėja Brigita Kamorūnaitė sako, kad tol, kol nebus asmeninės žmogaus atsakomybės ir sąmoningumo, liga ir plis. Pavyzdžiui, dabar, sakė ji, didžiąją dalį sergančiųjų sudaro šeiminiai židiniai.

Nemažai kalbėta ir apie kaukių dėvėjimą ugdymo įstaigose, mat nuo gruodžio 1 d. jos bus privalomos ir pradinukams. Nors anksčiau kalbėta, kad jos galėtų būti perkamos centralizuotai, tačiau dabar apie tai nekalbama. Kaip ir apie tai, kad testavimas galėtų nukristi nuo ugdymo įstaigų, mat būta kalbų, jog greitieji testai vaikams bus išdalinti į namus ir testavimą tektų atlikti namuose.

„Atsakomybė už vaiką tenka tėvams. Kaip ir už žieminių batukų nupirkimą, taip ir už kaukės nupirkimą atsako tėvai“, – aiškino savivaldybės gydytoja, pabrėždama, kad kaip vyresniųjų, taip ir pradinukų kaukių įsigijimu turi rūpintis vaikų tėvai.