Apie tai, kad Šakių „Varpo“ mokyklai reikalingas tinkamai įrengtas stadionas, kalbama ne pirmus metus. Kažkada jau buvo sužibusi viltis jį įrengti, bet kaip ji sužibo, taip 2017-aisiais ir užgeso. Šiais metais lėšų buvo skirta, tačiau pasirinkta daryti ne stadioną ar bėgimo takus, o krepšinio aikštelę. Mokyklos vadovas Mindaugas Venckūnas sako, kad viltis turėti stadioną niekur nedingo, savivaldybei jau pateikta ir sąmata, kurią pamatęs administracijos direktorius Dainius Grincevičius sako likęs šokiruotas.

Klausimą dėl „Varpo“ stadiono viename iš komiteto posėdžių jau anksčiau kėlė tarybos narys Romas Pukinskas, svarstęs, ar mokykla taip ir liks be stadiono. Tuomet kalbėta, kad bendro sutarimo, ko iš tiesų norima, neturi ir pati mokykla, nors mokyklos direktorius ir dabar sako, kad jų prioritetas visada buvo bėgimo takų įrengimas.  

„Pavaduotojas lyg vieną nuomonę turėjo, vadovas – kitą, taip nieko ir neįvyko“, – svarstė R. Pukinskas.

Tuomet administracijos direktorius Dainius Grincevičius irgi sutiko, kad dvejonių iš mokyklos būta, neapsispręsta, ar labiau reikia bėgimo takų, ar krepšinio aikštelės, tad galiausiai buvo sutarta įrengti modernią krepšinio aikštelę. Liepą už maždaug 94 tūkst. eurų darbai buvo baigti ir krepšinio aikštelė tapo jaunimo susibūrimo ir laiko praleidimo vieta.

„Nekart kalbėjom žodžiu, ko norim, ko pageidaujam. Mūsų prioritetas visada buvo takai, bet savivaldybė pasiūlė aikštelę, tai sutikome, nes lėšos jų“, – sako Šakių „Varpo“ mokyklos direktorius Mindaugas Venckūnas ir patikslina, kad pirmadienį savivaldybei raštu pateikta ir preliminari sąmata dėl stadiono, nes jo poreikis, direktoriaus žodžiais, irgi akivaizdus.

„Man šokas, naujiena tokios sumos. Jie preliminariai paskaičiavo, kad reikėtų 934 tūkst. 500 eurų. Vien futbolo aikštelė 682 tūkst. eurų. Iš kur tokios sumos?.. Kas čia jiems skaičiavo? Biudžetas to nepavežtų“, – pateiktais mokyklos skaičiavimais stebėjosi D. Grincevičius ir lygino, kad „Žiburio“ stadiono įrengimas atsiėjo apie 300 tūkst. eurų.

Anot „Varpo“ mokyklos vadovo, paskaičiuota, kad tiek galėtų kainuoti bėgimo takai, futbolo aikštyno įrengimas su dirbtine danga, naujais futbolo vartais, 60 vietų tribūna žiūrovams, taip pat aikštele kvadratui bei šuolio į tolį sektoriumi ir aikštyno aptvėrimu segmentine tvora.

„Parašėm šios dienos kainom, bet viskas labai nepastovu, neaišku, kaip bus pavasarį, bet mes visada sakėm, kad stadiono mums reikia. Ir ne tik mokyklos, bet ir miesto bendruomenei. Bet viskas atsiremia į pinigėlius“, – sako M. Venckūnas, tačiau administracijos direktorius nesupranta noro teritoriją aptverti, juolab, jei visa įranga skirta visai miesto bendruomenei.

Mokyklos vadovas jau puoselėja viltį, kad, turėdama futbolo stadioną, mokykla galėtų turėti ir trenerį, kuris moksleivius mokytų futbolo, čia galėtų vykti varžybos.

„Nežinau, kaip pavyks gauti finansavimą, gal ir per Futbolo ar Lengvosios atletikos federacijas pavyktų, gal etapais eitų daryti“, – svarstė „Varpo“ direktorius.

D. Grincevičius patikslino, kad išties savivaldybė su prašymu rasti galimybių dirbtinei dangai įrengti dar spalio 28 d. ir lapkričio 10 d. kreipėsi tiek į Futbolo, tiek į Lengvosios atletikos federacijas, tačiau atsakymo kol kas nesulaukta.

Anot administracijos direktoriaus, buvo kalbėta, kad jeigu būtų sulaukta teigiamo atsakymo, tada savivaldybė rūpintųsi pagrindų įrengimu. Svarstoma ir galimybė tiesiog ištesėti pažadą ir įrengti bėgimo takus bei šuoliaduobę, o kvadratą, sako pašnekovas, galima žaisti ir krepšinio aikštelėje, kuri padengta specialia danga.

„Norai su galimybėmis neturėtų prasilenkti <...>. Be futbolo aikštelės gal dar pavežtume, bet čia... nežinau...“ – cituodamas sąmatoje pateiktus skaičius sunkiai rinko žodžius administracijos direktorius.

Finansiniu požiūriu „Varpo“ mokykla nėra nuskriausta. Priešingai. Pastaruoju metu dviem atskirais savivaldybės tarybos sprendimais „Varpui“ buvo skirta bemaž 35 tūkst. eurų pastato fasado tvarkymui. Mat nors renovacija atlikta ne taip ir seniai – bemaž prieš dešimtmetį, tačiau plytelės nuo išorinių sienų pradėjo kristi vos pabaigus darbus, ne vienas stebėjosi, kodėl apskritai išorinėms sienoms buvo pasirinkta tokia apdaila.

„Visai nepasiteisino. Struktūrinis tinkas, kur viršutinėje pastato dalyje, laikosi ir dabar puikiausiai, o čia plytelės... Tikrai nepraktiška. Ar čia sutaupyti buvo mėginta, ar kaip, bet visiškai nepasiteisino“, – sako M. Venckūnas.

Tad dabar vakarinė pusė jau sutvarkyta, o fasadinės pusės darbai, kuriuos atlieka UAB „Multicona“, bus pratęsti atšilus orams.

„Čia dar reikės uždėti struktūrinį tinką, bet dabar darbininkai sako, kad netikslinga, gali skilinėti, tai palauksim tinkamų klimato sąlygų, bet visas priemones turime susipirkę, dėkingi savivaldybei už paramą“, – teigia M. Venckūnas ir viliasi, kad ateityje pavyks sutvarkyti ir kitas dvi likusias išorines sienas.

Šį bei tą mokykla tvarkosi ir iš savų resursų. Štai vasarą buvo pertvarkytas mokytojų kambarys, kuris perkeltas į kitą patalpą, buvusioje pavaduotojams įrengti atskiri kabinetai, planų nedidelėms pertvarkoms įstaigos vadovas turi ir daugiau.