Penktadienį į pirmąjį šių metų susitikimą rinkosi Šakių rajono švietimo įstaigų vadovai. Savivaldybės posėdžių salėje kalbos sukosi apie dvi iš pažiūros skirtingas, bet, pažvelgus atidžiau, tarpusavyje itin susijusias temas – mokinių konsultavimą karjeros klausimais ir švietimo įstaigoms gresiantį specialistų trūkumą.

Nors konsultavimas karjeros klausimais rajono švietimo įstaigose nėra naujiena – daug metų šį darbą atlikdavo socialinės pedagogės bei mokytojai dalykininkai, o nuo spalio mėnesio, atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą Profesinio orientavimo teikimo tvarkos aprašą, Švietimo pagalbos tarnyboje (ŠPT) buvo įdarbintos penkios specialistės (Ligita Kajackienė, Daiva Bataitienė, Sonata Kurienė, Rima Pranckevičienė ir Rasita Gokdere), karjeros konsultavimo klausimais dirbančios su visų rajono mokyklų moksleiviais. Karjeros specialistų darbą koordinuojanti Ligita Kajackienė, dirbanti karjeros specialiste Šakių „Žiburio“ gimnazijoje, į mokyklų vadovus kreipėsi norėdama paaiškinti, kodėl į mokyklas atvyksta kiti specialistai, o ne duodamas gabalėlis etato ten dirbusiems žmonėms.

„Kiekvienoje rajono mokykloje veiklos vyko – vienur mažiau, kitur daugiau, atitinkamai pagal mokinių skaičių. Aš žinau, kad pradžioje buvo truputį priešinamasi etatų steigimui, buvo svarstoma, kodėl esant žmonėms, kurie dirbo ir dirba savo mokyklose šiuo klausimu, turi ateiti kažkokie svetimi. Noriu truputį paaiškinti, kodėl taip atsitiko – karjeros specialistas yra pririštas prie mokinių skaičiaus, jei mokykloje nėra to skaičiaus, tai neįmanoma steigti to pusės etato. Taip ir pasidarė, kad tie etatai steigiami prie Švietimo pagalbos tarnybos atitinkamai pagal mokinių skaičių, po gabaliuką sudėliojama pusė ar šiek tiek daugiau to etato“, – kalbėjo L. Kajackienė.

Tiesa, nors šis projektas yra sumanytas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, o finansuojamas Europos Sąjungos paramos agentūros (ESPA) lėšomis, tačiau, anot ŠPT vadovės Dianos Jazukevičienės, susiduriant su specialistų įdarbinio bei darbo apmokėjimo klausimais viskas nėra taip paprasta ir gražu.

„Kadangi pas mus kai kurie specialistai yra su dideliu pedagoginiu stažu, tai jų koeficientai yra didesni negu ESPA paskaičiuoti. ESPA finansuos mažiau, o iš kur daugiau gauti? Tai ačiū savivaldybei, kad 2023m. prisidės virš 16 tūkst. eurų.  Projekte nebuvo paskaičiuoti  priedai už darbą su mokiniais, turinčiais specialiuosius ugdymosi poreikius, nebuvo atsižvelgta į aukštesnį stažą ir nuo 2023 m. sausio padidėjusį koeficientą. <...> Ačiū, kad susikalbame. Kai buvo nuotoliniai susitikimai dėl karjeros specialistų įdarbinimo, išaiškėjo, kad kitur yra žymiai daugiau problemų, nei pas mus“, – džiaugėsi D. Jazukevičienė.

Pristačiusi karjeros specialistų funkcijas, L. Kajakcienė pabrėžė, jog šios paslaugos, nors teikiamos nuo pradinių klasių, tačiau ypač aktualios vyresnėse, kuomet mokiniai turi atsisakyti dalies disciplinų, pasirinkti egzaminus ir nuspręsti, kur tęsti savo kelią. Specialistės teigimu, tam, kad procesas vyktų sklandžiai, reikalingas visokeriopas bendradarbiavimas – pirmasis darbo pusmetis parodė, kad didele problema tampa laiko suderinimas, mat dalis mokinių, gyvenančių kaimuose, po pamokų iš karto išvežami namo, aukoti dalykinių pamokų karjeros konsultavimo klausimams taip pat nenorima, tad moteris vylėsi, jog, prasidėjus antrajam pusmečiui, ši problema bus išspręsta.

Aptarus iššūkius, su kuriais susiduria profesinį kelią besirenkantys jaunuoliai, buvo atsigręžta ir į savo profesiją jau seniai pasirinkusius mokyklose dirbančius mokytojus – atsižvelgdamas į realijas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas ragino  įstaigų vadovus kalbėtis su pedagogais apie persikvalifikavimo galimybes, kurios dabar ypač palankios, nes rugsėjį priimtu savivaldybės tarybos sprendimu numatomas 50 proc. persikvalifikavimo studijų kainos padengimas. Antrindama D. Aštrauskui D. Jazukevičienė prabilo ir apie tai, kad ateityje susidursime ne tik su mokytojų dalykininkų, bet ir su pagalbos mokiniui specialistų trūkumu.

„Masiškai daugėja autistiškų vaikų, masiškai daugėja vaikų su prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimu. Šie vaikai turi normalų intelektą, jie ateis į bendrojo lavinimo darželius, mokyklas. Būdama mokytoja, logopede, neįsivaizduoju, kaip tokie vaikai galės būti ugdomi klasėse, kur yra 20–25 mokiniai, nes tokių vaikų ypatingai padidėjęs sensorinis jautrumas garsui, prisilietimui, kvapams, šviesai – be pagalbos jie negalės dirbti, kokybiškai ugdytis. Jei įtariate, kad mažės ar tai darželio auklėtojos, ar tai mokytojo dalykininko etatas, raginkite persikvalifikuoti į pagalbos mokiniui specialistus, logopedus ar specialiuosius pedagogus, nes ateityje, kaip ir dabar, vien mokytojo padėjėjas tikrai neišspręs problemos. Vaikai tikrai sudėtingėja, bus sunku. Yra didelė dalis vaikų, kur dar net į darželius nepakliuvę, bet jau mūsų (ŠPT –  red. past.) vertinami, reglamentuojami. Mano prognozės tokios – mokytojai išsibėgios, jei neturės tinkamos pagalbos“, – teigė ŠPT vadovė.

Nerimo neslėpė ir vicemeras Darius Jakavičius. Pasak jo, praėjusiais metais rajone gimė vos 154 vaikai, tikėtina, kad 2027–2028 m. į pirmas klases ateis 120 mokinukų, o atsižvelgiant į tendencijas, apie kurias kalba D. Jazukevičienė, 10 proc. ar net daugiau turės specialiųjų poreikių.

„Paskatinkite žmones, kad jie ieškotų tų galimybių, papildomos specializacijos, kad galėtų šalia savo dėstomo dalyko dirbti ir pagalbos specialisto darbą. Sutinku, kad biudžeto eilutėse ne viskas labai gražiai sueina, pagalbos specialistų trūks, ypač mokytojų padėjėjų. Bet ir valstybės požiūris po truputį keičiasi, labai tikiuosi, kad jis kryps tinkama linkme, nes kol kas tik kalbama, kad įtraukusis ugdymas startuoja, mes to nematome finansinėse eilutėse. Tokia problema yra. Nežinau, kaip ją reikės spręsti, bet jau turime su tuo susitaikyti, kad bendrojo lavinimo ugdymo įstaigos turės priimti visus vaikus. Labai patogu dirbti su patogiais vaikais, bet, deja, gali būti ir kitaip. Jau dabar yra kitaip, jau susiduriame su tais iššūkiais“, – nuogąstavo D. Jakavičius.

Tad atrodo, jog kol kas problemos sprendimas patikimas raginimams ir skatinimams, o ar šie suveiks, parodys laikas. Tiesa, D. Jazukevičienei aiškinant priežastis, kodėl vaikų su specialiaisiais poreikiais skaičius masiškai auga ir pristatant mokslininkų tyrimus, kalbančius apie tai, jog šeimoje gimus vaikui su autizmo spektro sutrikimu, tikimybė, jog antroji atžala irgi jį turės, yra išaugusi iki 70 proc., buvo kad ir tylomis išsakytos, tačiau pro ausis nepraslydusios kai kurių įstaigų vadovų replikos, kaip antai, „čia mus visus invalidais bando padaryti“ arba „jei šeimoje tokių trys, tai labai gerai sutaria visi“, verčiančios tik viltis, jog tai yra savotiška humoro forma, neatspindinti tikrojo požiūrio ir nemenkinanti ateityje laukiančių iššūkių, kuriems iš pagrindų ruoštis reikia jau dabar – ar tai bendradarbiaujant su jau dirbančiais pedagogais persikvalifikavimo klausimu, ar tai karjeros specialistams tinkama linkme nukreipiant jaunuolius, iš kurių, tikėkimės, bent keletas save realizuos mokytojo kėdėje ir nepabūgs sugrįžti į gimtąjį kraštą.

Agnė Kereišiūtė