Žinių viktorinoje savo jėgas išbandė ir mūsų rajono moksleiviai

1000-mecio_vaikaiAsta GVILDIENĖ

Jau trečiąjį sezoną gyvuojanti žinių viktorina „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ supažindina visuomenę su įvairiose Lietuvos mokyklose besimokančiais gabiais, visuomeniškai aktyviais ir darbščiais moksleiviais.

Nuotr. Į žinių viktoriną „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ Povilą lydėjo puiki palaikymo komanda bei lietuvių kalbos mokytoja Lina Naumavičienė.

Moksleiviams pateikiami klausimai apie vaizduojamąjį meną, kino filmus, geografiją, istoriją, literatūrą, muziką, politologiją, tiksliuosius mokslus, sportą, populiariąją kultūrą. Žaidimas nėra tik sausas žinių patikrinimas, labai svarbios bendrosios moksleivių žinios, pilietinis smalsumas, domėjimasis šalies ir pasaulio aktualijomis, netgi populiariąja kultūra. Taip pat žaidime svarbu greitas mąstymas ir atmintis.

Šios viktorinos laimėjimas - bilietas į kitą etapą ir garbingas „Lietuvos tūkstantmečio vaiko“ titulas. Kiekvieno žaidimo metu išrenkamas to žaidimo nugalėtojas, kuris kartu su antrosios vietos laimėtoju patenka į finalą. Po trijų žaidimų vyksta tos amžiaus grupės finalas, kurio metu išrenkamas amžiaus grupės nugalėtojas.
 
Vasario 15 dieną vyko net du žinių viktorinos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ filmavimai, kuriuose dalyvavo ir mūsų rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai: Povilas Sinkevičius iš Griškabūdžio vidurinės mokyklos,  Justina Pečkytė iš Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos ir Paulius Baranauskas iš Kriūkų vidurnės mokyklos.

Pasak Povilo, atranka tikrai didžiulė. Jis į šį projektą bandė patekti net dvejus metus, nes norėjo pasitikrinti savo žinias, pasivaržyti su kitų mokyklų moksleiviais, nusifilmuoti televizijoje. Ir štai trečias kartas nemelavo, jis iš karto pateko į pusfinalį. „Jausmas nuostabus, kai išsipildo tai, apie ką jau seniai galvoji“, - atviravo  moksleivis.

Nors klausimai buvo gan sunkūs, kaip Povilas ir tikėjosi, jis džiaugėsi, kad pasisekė visai neblogai – užėmė 7 vietą iš 12. „Sunkiausi klausimai buvo iš chemijos ir fizikos dalykų, nes jau dvejus metus jų nesimokau mokykloje“, - pasakojo griškabūdietis. Kaip teigė Povilas, jaudulio viktorinos filmavimo metu visiškai nebuvo. „Gal todėl, kad  pasitikėjau savo jėgomis. Į laidą mane atlydėjo puiki palaikymo komanda bei mano lietuvių kalbos mokytoja Lina Naumavičienė.

Kaip Povilui sekėsi viktorinoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“,  žiūrėkite kovo 4 dieną per Lietuvos nacionalinę televiziją.

Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos abiturientė Justina žinių viktorinoje dalyvavo jau antrą kartą, tačiau prisipažino, kad vis tiek truputėlį jaudinosi. Ji norėjo išbandyti save, atsakinėdama į klausimus iš įvairių mokslo sričių, ir pasivaržyti su kitų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų dvyliktokais.

Pasak Justinos, ji pasirodė neblogai - pateko tarp keturių geriausiųjų. Kai kurie klausimai buvo pakankamai sunkūs. Kadangi laida buvo skirta Kovo 11 – ajai – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, tai ir klausimai buvo susiję su šiuo istoriniu įvykiu. Justiną į televiziją lydėjo draugai ir dailės mokytojas Algimantas Vorevičius.

Jau antrą kartą viktorinoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ dalyvavo ir Kriūkų vidurinės mokyklos dvyliktokas Paulius Baranauskas. „Kadangi pirmąjį kartą nepasisekė, labai norėjosi pagerinti savo rezultatą, o ir draugai nedavė ramybės, nuolat skatindami dar kartą dalyvauti“, - teigė Paulius, su kuriuo į laidos filmavimą vyko gausi palaikymo komanda ir lietuvių kalbos mokytoja Neringa Motiejaitytė.

„Manau, kad man sekėsi neblogai, - savo mintimis dalijosi moksleivis, užėmęs 8 vietą. Jam sunkiausiai sekėsi klausimai iš biologijos srities.

Viktoriną „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, kurioje filmavosi Justina ir Paulius, galėsite stebėti kovo 11 dieną.

Džiaugiamės, kad mūsų rajono bendrojo lavinimo mokyklose mokosi tiek gabių ir aktyvių moksleivių, kurie drąsiai dalyvauja ne tik šalies, bet ir tarptautiniuose konkursuose.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.