Asta GVILDIENĖ

Dar nesibaigus mokslo metams Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos dramos studijos jaunieji aktoriai ir „Pynės“ šokėjai dalyvavo tarptautiniuose projektuose ir turėjo galimybę pasirodyti išvykę į Italiją ir Lenkiją.

Nuotr. „Pynės“ šokėjai išmokė lenkus šokti net tik polonezą, bet ir keletą lietuvių etnografinių šokių – žaidimų.

Vaidino Sicilijoje

Jau šeštus metus iš eilės Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos dramos studija dalyvavo tarptautiniame jaunimo klasikinio teatro festivalyje Sicilijoje, di Palazzolo Acreide mieste, į kurį gegužės 9 – birželio 3 dienomis susirinko ne tik jaunieji aktoriai, bet ir teatro profesionalai iš Italijos, Prancūzijos, Čekijos, Vokietijos, Lietuvos ir kitų šalių.  

 
Šiais metais į Italiją vyko trylika dramistų. Ten jie parodė visiškai naują antikinę komediją „Lisistratė“, kurios premjera didesniam žiūrovų ratui buvo pristatyta „Scenos pavasario“ metu. Jaunieji aktoriai ne tik patys vaidino, bet ir turėjo galimybę pamatyti šešis kitų šalių moksleivių spektaklius bei didžiajame Sirakūzų amfiteatre stebėti dvi profesionalų vaidinimas tragedijas: „Filotete di Sofokle“ ir „Andromaca di Euripide“.

Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos dramos studijos vadovė ir režisierė Vilija Meškaitienė sako, kad tai - nepaprastai didelė, ne visiems kolektyvams suteikiama dovana, nes papulti į profesionalių aktorių spektaklius nebūtų galimybių – nepaprastai brangūs bilietai graibstyte išgraibstomi iki festivalio pradžios. Mums juos nuperka festivalio organizatoriai - „Fondazione INDA“ fondas, siekiantis, kad ne tik Italijos, bet ir kitų Europos šalių jaunimas domėtųsi antika.

V.Meškaitienė sako, kad žavėjosi ir profesionalų scenografija, ir rūbais, ir be galo įdomiu vaidinimu. „Nors nesupranti kalbos, bet vaizdas scenoje viską atperka – pradedi suvokti viską teatro kalba, - dalijosi įspūdžiais dramos studijos vadovė. – Be mūsų spektaklio, buvo vaidinamos dar penkios „Lisistratės“, tik gaila, kad neturėjome galimybės bent vienos pamatyti.“

Dramos studijos vadovė sako, kad kiti tiek nepamato per du metus, kiek jie pamatė per dvi dienas. „Iš tiesų, ten traukte traukia, - sako ji. -  Ne tik užburianti Italijos gamta, galimybė dalyvauti festivalyje ir pamatyti nepaprasto grožio senovinių šventyklų liekanas, bet ir visuomet mūsų laukiantys draugai – „Tankredi“ restorano savininkai.“

V.Meškaitienė atskleidė dar vieną svajonę – surengti Algimanto Vorevičiaus, Vido Venslovaičio ir Pippo Miano darbų parodą, kurią tikisi parodyti ne tik šakiečiams, bet ir pristatyti Lietuvos Respublikos Seime.

Paskutinę gegužės savaitę dešimt Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos tautinių šokių kolektyvo „Pynė“ šokėjų turėjo galimybę dalyvauti Lietuvos – Lenkijos jaunimo mainų fondo projekte „Laikas pradėti polonezą...“, kurio metu buvo pastatytas bendras šokio spektaklis, sukurtas pagal Adomo Mickevičiaus kūrinį „Ponas Tadas“. Moksleiviams buvo keliamas vienintelis reikalavimas – susipažinti su šiuo kūriniu.

Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos ir dešimt Jono Pauliaus II-ojo gimnazijos septintokų kartu gyveno ir repetavo Vonsoš dvare, Wieschovo mieste. Mokytojos Vitalija Venienė ir Rasa Litinskienė sako net nesvajojusios apie tokias puikias gyvenimo sąlygas ir maitinimą, pažintines ekskursijas po miestą, išvykas į viduramžių pilį, etnografinę lenkų sodybą, nepaprastai intensyvią dienotvarkę.

V.Venienė nesitikėjo, kad per tokį trumpą laiką bus galima tiek daug padaryti. „Pynės“ šokėjai išmokė lenkus šokti net tik polonezą, bet ir keletą lietuvių etnografinių šokių – žaidimų. Keturiolikmečiai tiek lenkų, tiek lietuvių vaikai pirmą kartą patys turėjo galimybę vaidinti vadinamajame Juodajame teatre, kur spektaklis vyksta tamsoje su apšviesta simbolika.

Projekto rezultatas buvo parodytas didžiulėje miestelio šventėje - baliuje, kuris prasidėjo polonezo šokiu ir trijų dalių šokio spektakliu, o baigėsi „Pynės“ ir Vismantės Vasaitytės koncertu. Pasak V.Venienės, lenkai buvo sužavėti lietuvaičių pasirodymu ir galvojo, kad esame iš kokios Menų gimnazijos, tokį įspūdį paliko dainos ir šokiai. „Pastebėjome, kad lenkų mamos verkė, matydamos savo pasitempusius ir polonezą šokančius vaikus, - dalijosi įspūdžiais R.Litinskienė. – Po pasirodymo jos suorganizavo, kad jų vaikai atsidėkodami įteiktų mūsų mergaitėms po baltą rožę.“

Per savaitę moksleiviai taip susidraugavo, kad ne vienas išsiskirdamas slapčia nubraukė ašarą, ir toliau bendrauja tarpusavyje, svajodami dar susitikti ir kituose projektuose.