Ema BILEVIČIŪTĖ

Ne dažnai sutiksi žmogų, kuris nelaukia, kol likimas atsiųs kažką naujo, o pats ieško ir, žinoma, randa. Rūta Liubinaitė iš Gelgaudiškio dar labai jauna, tačiau iš gyvenimo pasiima viską, ką gali. Šį pavasario semestrą, pagal mainų programą besimokydama Airijoje, ji jau užpildė dokumentus studijuoti Egipte ir buvo viena iš dviejų laimingųjų Lietuvoje, kurią atrinko.

Nuotr. R. Liubinaitė iš gyvenimo pasiima viską, ką gali. Šiemet ji tapo viena iš dviejų laimingųjų Lietuvoje galinčių pagal mainų programą vykti į Afrikos žemyną.

Rūta yra jauna ir veržli Vilniaus universiteto (VU) studentė. Šiemet jai liko paskutinieji metai užbaigti anglų filologijos mokslus, tačiau ji neslepia, kad svarsto apie magistrantūros studijas. „Po mokslų galvoju pasiimti laisvus metus ir užsidirbti arba stoti į magistrantūrą, tačiau ne Lietuvoje, o Anglijoje. Žinoma, dar tik svarstau, nes Anglijoje studijuoti brangu, bet neslėpsiu, kad širdis linksta į tą pusę“,- pasakojo Rūta.

 
Šį pavasario semestrą mergina pagal „Erasmus“ studentų mainų programą buvo išvykusi studijuoti į Airiją. Ji pasakojo apie savo patirtus įspūdžius, taip pat minėjo, jog Airijoje mokytis yra daug lengviau nei Lietuvoje. „ Ten turėjau daug laisvo laiko, todėl, kai grįžau iš Airijos, buvo sunku adaptuotis. Žinojau, kad grįžus vėl bus didelis krūvis ir tas mane šiek tiek gąsdino“,- teigė pašnekovė. Tačiau šiuo metu Rūta ilsisi namuose ir gyvena mintimis apie kitą svarbią kelionę į Egiptą.

Kaip ji mums pasakojo, apie Egiptą sužinojo universiteto internetinėje svetainėje. „Net ir studijuodama Airijoje vis skaitydavau naujienas, neatsiribojau nuo Lietuvos“,- pasakojo studentė. Vieną kartą besidomėdama naujienomis Rūta pastebėjo, jog yra galimybė studentams pagal „Erasmus MUNDUS“ programą išvykti į Egiptą (tai mainai tarp ES ir Egipto). Ši mintis ją iš karto sužavėjo, juk ne dažnai pasitaiko galimybė studijuoti pusę metų Afrikos žemyne ir dar nemokamai. Kai tik mergina perskaitė visą informaciją, ją užvaldė begalinis troškimas ten išvykti, tačiau stabdė viena mintis, juk ji vis dar mokosi Airijoje. „ Man iš karto kilo klausimas: kaip susitvarkyti visus reikiamus dokumentus? Bet likimas pats viską sudėliojo į savo vietas. Atrodo siuntė ženklus, jog būtinai turiu ten vykti“,- entuziastingai pasakojo gelgaudiškietė. Grįžusi namo per Šv. Velykas ji susitvarkė visus dokumentus, tačiau jų buvo tiek daug, kad net dingo ūpas iš viso kur nors vykti.

Vykstant atrankai studijuoti Airijoje buvo daug norinčių studentų ir daugelis išvyko, tačiau į Egiptą atrinko tik du žmones. Tai jau didelis pasiekimas, nes atranka į Egipto universitetus buvo daug griežtesnė ir vertinimo kriterijai daug aukštesni. Vienas svarbiausių – pažymių vidurkis. Tačiau Rūtos vidurkis yra labai geras ir jai nebuvo didelių kliūčių ten patekti. Kai Rūta sužinojo, jog vyks, ji pradėjo daugiau domėtis šia šalimi. „Kai dar mokiausi Airijoje, turėjau vieną dėstytoją, kuris yra gyvenęs Egipte ir apie šią šalį labai gerai atsiliepė. Sakė, jog arabai be galo svetinga ir vaišinga tauta, tačiau ten kitoks tikėjimas ir dėl to galbūt labiausiai neramu“,- kalbėjo pašnekovė. Juk skiriasi ir papročiai, ir kultūra – viskas. Kalbėjosi Rūta ir su draugais iš Kairo. Ten gyvena kelios pažįstamos lietuvės, jos liepė tikrai gerai apsvarstyti šią galimybę. Merginos pasakojo, kad rytais nereikia jokio žadintuvo, nes ketvirtą valandą jau vyksta pamaldos, skamba mečečių varpai. Tačiau abi studentės sutiko ir jau rugsėjo mėnesį išvyksta. Ši programa labai gerai apmokama: kiekvieną mėnesį studentės gaus stipendijas, taip pat jos bus apdraustos, o organizatoriai nupirks kelionės bilietus, tad finansinių problemų neturėtų būti. Merginos jau nuo dabar palaiko ryšį su Aleksandrijos universitetu. Iš ten joms siunčia daug ir įvairios medžiagos, nes ir jie laukia jų atvykstant. Juk svarbu, kad jos apsiprastų Egipte, priprastų prie jų kultūros.

Kadangi Rūta studijuoja anglų kalbą su kolegėmis dažnai juokauja, kad kartais anglų kalba kalbėti lengviau nei lietuviškai. „Kartais artimieji jau keistai į mane žiūri, nes dažnai nežinau kaip tam tikrą žodį pavartoti lietuvių kalboje. Tačiau nieko keisto, juk iš anglų kalbos ateityje uždirbsiu duoną“,- teigė ketvirto kurso studentė. Ši mergina labai veikli. Rūta ne tik labai daug mokosi ir gauna vien tik gerus pažymius, ji dar gražiai dainuoja ir groja pianinu: „Užsiimu dar papildoma veikla, o tai atima labai daug laiko. Lankau Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblį - tai labai rimtas choras, todėl norint pasiekti aukštą lygį reikia pasistengti“. Dėl savo užimtumo studijų metu Rūta retai grįžta namo į Gelgaudiškį, paprasčiausiai tam nėra laiko. Šeima bijo, kad tokios kelionės nutolins ją nuo Lietuvos, tačiau ji neslepia, kad labai rimtai žiūri į šią kelionę ir važiuoja ten tik mokytis ir patirti kažką naujo, tačiau jos šaknys visada bus Lietuvoje. „Man patinka mūsų tradicijos, papročiai, kultūra, todėl šio ryšio nenorėčiau prarasti. Daug kas iš mano draugų nori išvykti dirbti savanoriais į Afriką, daryti gerą kitiems, todėl mažai kas planuoja ateitį Lietuvoje. Ir aš nežinau, kur mane likimas nuneš, tačiau visada jaučiu stiprų ryšį su Lietuva“,- pokalbio gale pridūrė Rūta.