
Nuotr. Gelgaudiškio bendruomenė pasirašė rezoliuciją „Gelgaudiškio gimnazijai 2011 metais – taip“.
Mokytojai, mokiniai ir jų tėvai sukrėsti žinios, kad dalis rajono savivaldybės tarybos narių ignoruoja gelgaudiškiečių teisėtus lūkesčius, išsakė savo požiūrį į seniausią Zanavykijoje mokyklą, veikiančią nuo 1945 metų, kurioje net pokario metais buvo galima įgyti vidurinį išsilavinimą. Tarybos narys Edmundas Rinkevičius drąsiai įvardijo, kad Gelgaudiškio vidurinei mokyklai tapti gimnazija trukdo ne kas kitas, o pavydas. Rugpjūčio 8 dieną vykusiame tarybos posėdyje šis klausimas nebuvo įtrauktas net į darbotvarkę. Juo labiau, kad išorinis mokyklos auditas parodė, jog ji nėra prastesnė už kitas rajono mokyklas ir turi didelį potencialą.
Gelgaudiškio vidurinės mokyklos direktorius Romas Dumbliauskas, kalbėdamas apie paskutinįjį tarybos posėdį, sakė, kad yra priblokštas tarybos narių elgesio su žmonėmis. Jis pabrėžė, kad neleidus gelgaudiškiečiams, atvykusiems į posėdį, išsakyti savo argumentų, požiūrio, motyvų, siekiant savo teisėtų lūkesčių įgyvendinimo, buvo visiškai paniekinti demokratijos principai, įtvirtinti mūsų šalies Konstitucijoje, kur sakoma, kad valdžia tarnauja žmonėms. Todėl Gelgaudiškio gyventojų interesų ignoravimas niekuo nepateisinamas.
Gelgaudiškio bendruomenės nariai savo parašais patvirtino prašymą, kuriuo tikisi gauti labai skubų rajono savivaldybės tarybos sprendimą, su kuriuo būtų galima kreiptis į švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių, kad Gelgaudiškio vidurinė mokykla dar šiais metais būtų įtraukta į mokyklų, siekiančių įgyti gimnazijos statusą, akreditavimo planą. Koks bus kitas savivaldybės tarybos žingsnis, parodys ateitis.
Tarybos narė Irena Haase klausė: kuo skiriasi vidurinė mokykla nuo gimnazijos? Pasak jos, tai bendros pastangos pasikeisti, tobulėti, tapti kažkuo patrauklesniais. Tai iššūkis ir mokiniams, ir mokytojams, keičiant savo požiūrį ir atsakomybę. „Gimnazija – tai ne tik iškabos pasikeitimas. Tai pasikeitimai mūsų galvose“, - pabrėžė E.Rinkevičius.
Katastrofiškai mažėjantis vaikų skaičius, didele dalimi lėmė bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkymą. Kitaip tariant, pagal naująjį Švietimo įstatymą, po ketverių metų nebeliks vidurinių mokyklų, kuriose mokslas trunka dvylika metų. Tačiau, kokį statusą iki 2015 metų rugsėjo 1 dienos įgis kiekviena mokykla lems ne ministerijos, o kiekvienos savivaldybės sprendimai – tai vietos valdžia turi apsispręsti, kuri mokykla taps gimnazija, o kuri progimnazija.
„Draugo“ inf.