Birželio 18 – 22 dienomis Zyplių dvare rinkosi Kauno moksleivių techninės kūrybos centro (MTKC) Video studijos mokiniai bei Šakių rajono Lukšių seniūnijos jaunimas, besidomintis video filmų kraštotyrine tema kūryba.

Nuotr. „Mes nekuriame scenarijų, mes iš karto matome filmo viziją“, - pasakojo V. Jurčenko (kairėje).

MTKC Video studija, kuriai vadovauja Viktoras Jurčenko veikia jau 15 metų, ir jis čia dirba net 12 metų. V. Jurčenko pasakojo, kad tokios video stovyklos birželio mėnesį organizuojamos jau penkti metai. Stovyklos tikslas – surinkti tokius mokinius, kurie domisi filmų kūrimu ir mokyti juos šio meno gudrybių. Pirmiausia yra parenkama vieta, vėliau atvažiuojama ir mokomasi montažo, filmavimo. Šiais metais buvo pasirinktas būtent Zyplių dvaras, nes važiuodamas pro šalį V. Jurčenko pastebėjo, kad dvare vyksta statybų darbai ir beveik tuo pačiu metu, atsitiktinai laikraštyje rado pranešimą, kad dvare ruošiamasi įkurti fonoteką. Kadangi jis pats domisi šiuo dalyku, todėl ir nusprendė, kad tai būtų puiki galimybė pakeisti aplinką ir atvažiuoti būtent čia, – pasakojo iš šių kraštų kilęs Viktoras Jurčenko.

 
Toliau nuo namų

Filmų kūrimu užsiima mokyklinio amžiaus vaikai. Kauno moksleivių techninės kūrybos centre yra vizualinis skyrius, kuriame ir mokoma šios veiklos – filmuoti, montuoti, kurti laidas. Taip yra skatinamas vaikų užimtumas, kad jauni žmonės turėtų ką veikti vasaros metu.  Mokslo metais visa veikla persikelia į studiją, esančią Kaune, kurioje mokoma ir praktikos, ir teorijos.

Paklaustas, kas finansuoja tokias išvykas ir stovyklas, grupės vadovas sako, kad yra daug gerų žmonių, kurie noriai padeda įgyvendinti keliamus tikslus ir svajones. Jauniesiems kūrėjams reikia susimokėti tik už maistą, už kurį šiaip ar taip reikėtų mokėti ir Kaune, todėl vadovas sako, kad geriau yra išvažiuoti ir pabūti toliau nuo namų, kur galima pasisemti naujų idėjų.

Sukurti filmai bus dovanojami Zyplių dvarui, tarptautiniams ir respublikiniams kino festivaliams, taip pat jie bus patalpinami internetinėje erdvėje. Patys naujausi filmai nėra įkeliami į internetą, nes jie netektų savo vertės, būtų greitai peržiūrimi ir apie juos būtų pamirštama.

Jaunieji filmų kūrėjai kuria trumpametražius filmus, nes ilgam ir geram filmui reikėtų ne tik labai daug laiko, bet ir mokinių kantrybės bei didelio žinių bagažo. Mokiniams truputį trūksta stiprios motyvacijos. Šiuo metu dalis naujokų mokosi montuoti, kiti kuria, filmuoja Zyplių dvarą. Viskas vyksta vienu metu. Dabar grupėje, kurią sudaro 11 mokinių, absoliučių fanatikų, kurie būtų pasišventę šiai veiklai nėra. Pernai metais studiją baigė du mokiniai, kurie šiandien yra daug pasiekę – sukūrę dėmesio vertus filmus, labai gerai dirba ir padeda kitiems.

Paklaustas, iš kur mokiniai gauna įvairių drabužių, V. Jurčenko atsako, kad MTKC yra siuvimo studija, kuri dirba pagal projektą ir paskolina įvairių rūbų.  

Kalbant apie scenarijų, vadovas atsakė, kad mokiniams jis liepia pasižymėti tik patį principą, tik pačią pagrindinę mintį, nes ,,visas scenarijus turi būti galvoje“. Jei mokiniai užsimerkia ir pamato to filmo viziją, pamato, kaip jis turi atrodyti, vadinasi, tas filmas bus realizuojamas, bet jei moksleiviai nesugeba to pamatyti, reiškia, nebus filmo. ,,Galima prirašyti ilgiausius lapus, bet jei nematai, kaip tas filmas turi atrodyti, tada nežinai išvis kaip jį kurti“, – pasakojo V. Jurčenko. Scenarijus reikalingas tik tada, kai reikia mokiniams išsamiau paaiškinti, kaip, ko ir kam reikia. Dėl to ir kuriami trumpametražiai filmai, nes juos galima išlaikyti galvoje. Mokiniai nėra verčiami rašyti ilgiausių tekstų ar dialogų, nes jie – neprofesionalai.

Kalbėdamas apie pasiekimus, V. Jurčenko su šypsena veide sako, kad ,,mes trečios vietos neimam, todėl makulatūra mums nereikalinga“. Vadovas kalba apie didelę konkurenciją Vilniuje ir sako, kad sunku pelnyti pirmąją vietą, kaip lygiai taip pat sunku vilniečiams ją užimti dalyvaujant Kaune. Tai nelabai gerai mokiniams, bet tokia sistema yra jau labai seniai ir nieko negali padaryti.

Kalbėdamas apie lietuvių kurtus filmus, vadovas savo mokiniams sako, kad jie neturi teisės kritikuoti kitų sukurtų filmų, kol patys nepadarė kažko panašaus. Jei jau yra sukurtas filmas, vadinasi, jis yra geras ir tikras.              

        
Kolekcionierius

Be šio darbo Viktoras dar ir kolekcionuoja video techniką – vaizdo ir juostinius magnetofonus, kameras. „Negali žmogus visai nieko neveikti“, – aiškino Viktoras. Šia veikla jis pradėjo užsiimti nuo 14 metų. Kai pradėjo kolekcionuoti šią techniką, pradėjo domėtis šokiais bei muzika. 1988 m. įsigijęs video magnetofoną vietoj automobilio, sulaukė daug nustebusių žvilgsnių. „Juk tais laikais tokį magnetofoną turėdavo tik tie žmonės, kurie buvo tarp milijonierių ir milijardierių“, – prisiminė V. Jurčenko.