Asta GVILDIENĖ

Praėjusiais mokslo metais vaisių buvo išdalyta dvigubai daugiau nei buvo planuota, nes prie programos prisijungė priešmokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikai. Todėl šiemet dėl lėšų stokos moksleiviai obuoliu, kriauše, apelsinu ar bananu mėgausis tris ir mažiau kartų per savaitę, ir, kaip minėjome, tik nuo lapkričio mėnesio.  

Nuotr. Dėl praėjusiais metais viršytų lėšų, šiemet šalies moksleiviai vaisiais mėgausis du arba tris kartus per savaitę ir tik nuo lapkričio mėnesio.

Suvartojo dvigubai daugiau nei planuota

Kaip informavo Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vadybininkė Laima Grachauskienė, vaisių vartojimo skatinimo mokyklose taisyklės buvo pakoreguotos dėl lėšų stokos. Mat praėjusiais metais, prie pradinukų prisijungus priešmokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikams, vaisių buvo išdalyta dvigubai daugiau nei planuota. Tad šiemet jų kiekį tenka sumažinti beveik perpus. Jei ankstesniais metais vaikai vaisių gaudavo penkis kartus per savaitę, tai šiemet gaus tik tris ir mažiau kartų. Be to, pasak L.Grachauskienės, jei 2010 – 2011 mokslo metais programoje „Vaisių vartojimo skatinimas mokykloje“ dalyvavo 350 švietimo įstaigų, tai 2011 – 2012 mokslo metais jų yra daugiau nei 1200. Todėl visiems metams skirtų daugiau nei 5 mln. litų nepakako. „Ši suma buvo viršyta beveik dvigubai, todėl šiais metais turime išsiversti su turimomis lėšomis, - teigė agentūros vadybininkė. – Be to, šiais mokslo metais pasibaigs ir programos „Vaisių vartojimo skatinimas mokykloje“ strategija. Pavasarį paaiškės, ar jos įgyvendinimas bus tęsiamas toliau.“

Daugelis Lietuvos ekonomikos mokytojų įsitikinę, kad moksleiviai stokoja finansinio raštingumo žinių ir dėl šios priežasties jie gali susidurti su problemomis po mokyklos baigimo pradėję savarankišką gyvenimą. Pedagogų nuomone, jaunuoliams labiausiai trūksta asmeninių finansų valdymo žinių ir įgūdžių.

Naujųjų mokslo metų išvakarėse „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas kartu su LR Švietimo ir mokslo ministerija bei Mokyklų tobulinimo centru surengė trečiąją Nacionalinę ekonomikos mokytojų konferenciją. Konferencijoje dalyvavo 106 pedagogai, tarp jų trečią kartą žinių sėmėsi ir Šakių „Žiburio“ gimnazijos ekonomikos mokytoja, Šakių verslo centro direktorė D. Palukaitienė. Šiųmetėje konferencijoje didelis dėmesys buvo kreipiamas į jaunuolių finansinį raštingumą. „Jaunimo finansinis išprusimas yra labai svarbus šalies ekonominiam tvarumui. Moksleiviai, studentai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai sudaro 26 proc. visuomenės, todėl nuo to, kaip jie gebės gyventi savarankiškai ir tvarkytis su pinigais, vėliau priklausys likusios visuomenės dalies finansinė gerovė“, − sakė Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.

Praėjusį pavasarį atlikta 10 tūkst. Lietuvos studentų apklausa parodė, kad jaunuoliai nemoka tvarkytis su asmeniniais finansais. „Pamokoje savo mokiniams  pristačiau  tyrimo rezultatus. Atsakydami į klausimą, už kokią pirmąją algą sutiktų dirbti, tyrime dalyvavę studentai vidutiniškai nurodė 2200 litų atlyginimą. Mano mokiniai lyg ir realiau vertina darbo rinkos situaciją ir apie tokį šalies vidutinį atlyginimą, trečdaliu viršijantį pirmąjį užmokestį, nesvajoja“, - teigė mokytoja D. Palukaitienė. Beje, iš jos apklaustų 20 moksleivių tik du jaunuoliai buvo bandę skaičiuoti savo finansus, susidaryti mėnesio biudžetą. „Tai labai nedaug. Nemokome, nepratiname ir netgi suaugę to nelabai darome.  Todėl to raštingumo ir nėra“, - teigė D. Palukaitienė.

Sandra JUŠKAITĖ

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose šiuo metu tėvai susiduria su didele problema – vaikų darželiuose katastrofiškai trūksta laisvų vietų. Didžioji dalis vietų skiriama rusų arba lenkų kalba kalbantiems arba auklėtojų asmeniškai pažįstamiems vaikams, o eiliniams lietuviukams vietos pritrūksta. Pasidomėję, kokia situacija yra Šakių rajone veikiančiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, maloniai nudžiugome, kad minėta problema mūsų rajonui neaktuali.

Nuotr. Šiuo metu Šakių darželį-mokyklą „Berželis“ lanko 215 vaikų, o prašymus parašiusiųjų ir eilėje laukiančiųjų – trys ar keturi vaikučiai.

Žinia, dėl prieš mėnesį kilusio skandalo apie Kaune iš darželio nepažįstamo vyriškio paimtą mergaitę, nuvilnijo per visą Lietuvą ir privertė sunerimti dėl vaikų saugumo tėvus, vedančius savo mažąsias atžalas į darželius.

Stovykla, skatinanti savanorystę Rugpjūčio 27-29 dienomis Zyplių dvare vyko jaunimo stovykla, kurios metu buvo statoma poetinė kompozicija „Laiptai“. Kompozicijos režisierė – Vilija Meškaitienė. Ši stovykla buvo projekto „Patsaunoris“ savanorystės skatinimo programa Šakių rajono jaunimui.

Nuotr. Teatro stovyklos dalyviai kartu su režisiere Vilija Meškaitiene sukūrė poetinę kompoziciją „Laiptai“.

Pirmąją stovyklos dieną stovyklautojus aplankė profesionalus aktorius Remigijus Endriukaitis, dirbantis Kauno valstybiniame lėlių ir Kauno mažajame teatruose. Jis pasidalijo savo, kaip aktoriaus, patirtimi, idėjomis, taip pat vedė kūrybinius užsiėmimus, kurių metu išmokė teatrinių žaidimų, padedančių „apšilti“ ir įsijausti į vaidmenį prieš spektaklį.

Antrąją ir trečiąją dienomis vyko kūrybinės dirbtuvės su Vilija Meškaitiene, kuriose ir „gimė“ maždaug penkiolikos minučių trukmės poetinė kompozicija „Laiptai“. Toks pavadinimas buvo pasirinktas neatsitiktinai. Laiptai asocijuojasi su tikslų siekimu, aukščiu ir rizika. Tad savanorystės projektui tokia tematika labai tiko. Ši kompozicija skatino nebijoti pabandyti kažką naujo, kartais surizikuoti ir pačiam kurti savo gyvenimą. Būtent savanorystė suteikia galimybę išbandyti save įvairiose situacijose, tobulėti ne tik asmeninėje, bet ir profesinėse srityse.

Vis daugiau Lietuvos švietimo įstaigų  įsitraukia į Europos Sąjungos ir valstybės remiamas vaisių ir daržovių bei pieno vartojimo skatinimo programas. Ugdyti sveikos mitybos įpročius šiais mokslo metais ketina net 1224 šalies ugdymo įstaigų, kurių tarpe ir daugelis mūsų rajono mokyklų bei darželių.

Jau ketverius metus įgyvendinamoje Vaisių ir daržovių programoje dalyvaujančių rajono švietimo įstaigų vaikams nemokamai dalijami vaisiai ir daržovės: morkos, obuoliai, kriaušės, bananai, citrusų vaisiai. Pirmenybė teikiama Lietuvoje išaugintiems produktams, išskyrus tuos, kurie Lietuvoje dėl klimato sąlygų neauginami. Vaikui per dieną skiriama viena porcija, kurią sudaro vienas produktas. Rugpjūčio 28 dieną, patvirtinus programos taisyklių pakeitimus, pasikeitė ir jos vykdymo laikotarpis. Pprograma šiemet bus vykdoma ne nuo rugsėjo 1 – osios, kaip buvo iki šiol, bet nuo lapkričio 1 – osios.  Jei norinčiųjų ugdyti sveikus vaikų maitinimosi įpročius praėjusiais metais buvo 352, šiemet tokių ugdymo įstaigų padaugėjo iki 1224. Vaisius ir daržoves kartu su bendraamžiais kiekvieną mėnesį pernai skanavo 42 437 šalies vaikai, šiais mokslo metais tokių vaikų jau apie 165 653.

Prieš pat rugsėjo 1-ąją per visą šalį nuvilnijo spontaniška savanoriška paramos akcija „Būk pirmūnas“, kuri šiemet pirmą kartą vyko ir Šakiuose. Per tris dienas prekybos centruose „Maxima“ mūsų rajono savanoriai surinko nemažą kiekį mokyklinių reikmenų, kurie buvo išdalinti daugiavaikių ir sunkiau besiverčiančių šeimų vaikams.

Pasak akcijos organizatoriaus „Neribotų galimybių fondo“ prezidento Ramūno Buroko, šią iniciatyvą pradėjusio prieš ketverius metus, šiemet socialinė akcija savo rezultatais pranoko pernykštę -  žmonės noriai aukoja mokyklines prekes, išreikšdami palaikymą ir supratimą dėl sunkios mažamečius vaikus auginančių šeimų padėties. Šiais metais paramą mokyklinėmis prekėmis savanoriai rinko 17 šalies miestų esančiose 26 prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse.  Tarp jų ir Šakiuose. Čia Modesta Domeikaitė, Brigita Čelkytė, Gytis Jurgelevičius, Dovilė Vilkauskaitė ir Gerda Bilskytė surinko nemažą kiekį sąsiuvinių, rašiklių, flomasterių, kitų mokyklai būtinų priemonių.

Savanoriai visoje Lietuvoje suskaičiavo, kad būsimiems moksleiviams buvo surinkta daugiau nei 300 tūkst. sąsiuvinių, 5 tūkst. rašiklių, 3,5 tūkst. flomasterių rinkinių, 500 mokyklinių kuprinių, iš kurių net 400 padovanojo parduotuvių tinklas „Maxima“. Šakiuose jų gauta 30. Pasak akcijos „Būk pirmūnas“ iniciatoriaus mūsų krašte Martino Eimučio, ši kilni ir labai reikalinga parama parodė, kad visuomenė nėra abejinga socialinėms problemoms ir sunkumams išleisti vaikus į mokyklas.

Akcijos metu surinktus daiktus išdalinti padėjo Šakių socialinių paslaugų centras, teikiantis socialines paslaugas visame rajone. Buvo sudaryti keturi pirmoko reikmenų paketėliai, juos gavo Kudirkos Naumiesčio, Lekėčių, Plokščių ir Gelgaudiškio seniūnijų pirmokėliai. Keturis vyresniųjų pradinukų reikmenų paketėlius gavo Šakių, Lekėčių, Gelgaudiškio ir Griškabūdžio šeimos. Mažesnius mokyklinių reikmenų paketėlius gavo aštuonios Kriūkų, Griškabūdžio, Slavikų, Šakių seniūnijų šeimos. Dar šiek tiek reikmenų buvo skirta Šakių ir Lukšių vaikų dienos centrams. Trisdešimt kuprinių buvo padalinta keturioms rajone veikiančioms šeimynoms, taip pat Plokščių, Kudirkos Naumiesčio ir Sintautų seniūnijų nepasiturinčiai gyvenančių šeimų vaikams.

Vasaros metu vyksta įvairios aktyvios stovyklos Šakių rajono jaunimui. Tačiau rajone nėra nei vienos jaunimo tautiškumą ugdančios stovyklos, kurioje būtų galima praplėsti kultūrines, mūsų kraštui svarbias istorines žinias. Todėl Vilniaus Zanavykų bendrijos pirmininko pavaduotojas Romas Treideris siūlo Kudirkos Naumiestyje įkurti tokio pobūdžio stovyklą.

Kudirkos Naumiestis – vienintelė vieta Lietuvoje, kur sovietmečiu išsaugota, o Nepriklausomybės metais pastatyta daug paminklų ir kitų atminimo ženklų didiesiems varpininkams, tokiems kaip Vincas Kudirka, Juozas Bagdonas, Jonas Jablonskis, Pranas Mašiotas. Kudirkos Naumiestis ypatingas dar ir tuo, kad jis yra Lietuvos himno gimtinė. Apie Lietuvos himną yra išleistos trys knygos – „Lietuvos himnas“, „Būkim šviesos ir tiesos vaikai“ ir „Lietuvos himno gimtinė“. Maži knygų tiražai pasiekia ne visus jaunus žmones, todėl reikia juos šviesti ir supažindinti su šiomis knygomis. „Kudirkos Naumiestyje yra visos sąlygos įkurti jaunimo vasaros stovyklą tautiškumui ugdyti, vykdyti Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ priesakus, kurti šviesią ir teisingą Lietuvą“, – teigė R. Treideris.

Romas Treideris pasakojo , kad Vinco Kudirkos muziejuje stovyklautojai būtų supažindinami su šio krašto istorija, aplankytų istorinius garsių žmonių paminklus. Kita stovyklos dalis stovyklautojus nukeltų į knygnešių sostinę – Sudargą, į kurį didžiąją kelio dalį būtų keliaujama plaukiant Šešupe valtimis. Sudarge stovyklautojai aplankytų knygnešio Martyno Sederevičiaus kapą, sužinotų apleisto klebonijos pastato istoriją.

„Jei būtų įkurta ši stovykla, garsėtų Kudirkos Naumiestis, Šakių rajonas. Po stovyklos dalis gražaus jaunimo įsilietų į tautos dvasios ir kultūros žadinimo darbą. Taip pat pagyvėtų miesto gyvenimas. Reikia tik Kudirkos Naumiesčio bendrijai parengti turiningą stovyklos projektą“, – apie galimybę  įkurti stovyklą kalbėjo R. Treideris.