baneris leidinys

franciakasGintarė MARTINAITIENĖ

Ne pirmą kartą prabylama apie tai, kad nėra bendradarbiavimo ir susikalbėjimo tarp vaiko, šeimos interesus turinčių ginti institucijų bei teisėsaugos. Rajone buvęs ne vienas uždelstas atvejis, kai pareigūnai informaciją gauna pavėluotai arba išvis negauna. Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Linas Frančiakas įsitikinęs: jei norime apsaugoti vaikus, situacija turi keistis. Tad kas kaltas dėl nesusikalbėjimo?

Nuotr. Prokuroras Linas Frančiakas apgailestavo, kad dažnai informacija policiją bei prokuratūrą pasiekia tada, kai vaikams jau būna padaryta didelė žala.

Pavėluotas dėmesys
 
Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Linas Frančiakas kalbėjo, jog buvęs ne vienas atvejis, kur nukentėjęs nepilnametis, tačiau reakcija ir dėmesys buvo ganėtinai pavėluoti.

„Nukentėję nepilnamečiai tiesiog buvo pristatyti į gydymo įstaigą, kai situacija namuose jau keletą mėnesių, švelniai tariant, labai sunki. Kelerių metų vaikas per pusę metų nepriaugo, o nukrito apie 5 kg svorio. Tai akivaizdžiai matė net ne medikas. Buvo akivaizdu, kad namie nėra švaros, reikia medicininio gydymo, mažamečių ligota oda, buvo problemų su maistu“, – vienos socialinės rizikos šeimos situaciją apžvelgė L. Frančiakas.

Pasak jo, būtent todėl, kad tai socialinės rizikos šeima, į ją reikia žiūrėti atidžiau. Nors socialiniai darbuotojai ir lankė šeimą, tačiau prokuroras nesupranta, kaip galėjo nematyti ir apie tai laiku neinformuoti atitinkamų institucijų.

„Manau, privalėjo matyti“, – teigė prokuroras. – Tuo labiau, kad tokio pobodžio bylų rajone buvusi ne viena. Buvę atvejų, kai tyrimą iniciavo pati prokuratūra.“

Galima bausti

L. Frančiakas apgailestavo, kad informacija juos pasiekia tada, kai vaikams būna padaryta didelė žala. Jis priminė, kad baudžiamajame kodekse yra straipsnis, kuriame kalbama apie tėvų, globėjų, rūpintojų ar kitų vaiko teisės atstovų piktnaudžiavimą savo teisėmis ar pareigomis, kai vaikas fiziškai ar psichiškai gniuždomas, ilgą laiką paliekamas be priežiūros ir panašius atvejus. Įstatyme numatyta, kad mažametis turi būti ne tik saugus, bet ir gauti reikiamą medicininę priežiūrą, jam turi būti sudaryta galimybė mokytis, socialiai ir kitaip tobulėti. Informacija turėtų pasiekti net tais atvejais, kai vaikas į mokyklą eina neprižiūrėtas, suplyšęs ar yra ligos požymių, bet vaikas negauna pagalbos laiku. Tad netinkamai besielgiantys suaugę gali būti ne tik sudrausminti, bet yra visos teisinės galimybės juos ir bausti.

Aiškintųsi pareigūnai

„Nė karto nesame gavę informacijos apie praėjusį laikotarpį, kur galimai buvo netinkamai naudota tėvų valdžia ir pan. Esant signalams apie galimai skriaudžiamą vaiką jie (socialiniai ir vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai – red.) privalėtų informuoti policiją“, – teigė pareigūnas.

Pokalbio metu prokuroras ne kartą minėjo tai, kad informacija turėtų būti teikiama apie galimai esančias problemas. Situaciją vėliau aiškintųsi policija, prokuratūra.

„Ne socialinių darbuotojų reikalas aiškintis ir tirti, ar ten yra nusikaltimas, ar ne. Reikia bausti ar ne. Tai policijos, prokuratūros prerogatyva. Bet  mes negauname informacijos“, – kartojo L. Frančiakas.

Jis išreiškė viltį, kad ateityje turi būti kitaip ir situacija keisis, atsiras bendradarbiavimas. Visi gudrūs kalbėti ir ieškoti kaltų, kai šeimose atsitinka skaudūs atvejai, nuskambantys per visą šalį. Tad galbūt iš tikrųjų reikia žiūrėti, reaguoti ir bendradarbiauti tarpusavy tada, kai galima kažką padaryti, padėti?

Apie tai, kad nevyksta bendradarbiavimas tarp institucijų, paskutinio seniūnų pasitarimo metu prabilo ir Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis.

„Tarp institucijų nėra jokio ryšio, nėra kontakto. Kartais atvažiuoja ir reaguoja policija, kartais vaiko teisės, bet būna, kad mes apie tai nieko nežinome arba sužinome iš spaudos“, – kalbėjo Lekėčių seniūnas.

Prisiėmė kaltę

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rūta Lebedžinskienė, išgirdusi prokuroro priekaištus, tikino prisiimanti atsakomybę, tačiau aiškino, kad pirmiausiai būna sprendžiamas vaiko likimas.

„Jūs kalbate apie konkretų atvejį. Iš tikro policijai tada nepranešėme. Mes gelbėjome vaikus ir juos atsivežėme į Vaikų globos namus“, – kalbėjo R. Lebedžinskienė.

Tačiau tokie pasiaiškinimai prokuroro neįtikino. Pasak L. Frančiako, tegul Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai sprendžia, ar vaikas gali gyventi šeimoje, ar turi būti iš jos paimtas, tačiau, kad nebūtų prieš mažametį vykdoma nusikalstama veika, tai ir kitų institucijų reikalas.

„Žiūrint pagal teisės hierarchiją, baudžiamoji teisė aukščiau. Baudžiamoji teisė pritaikyta ne tik baudimui“, – į vedėjos pasisakymą reagavo prokuroras.

Jis pasisakė už tai, kad reikia užkirsti kelią tokių atvejų kartojimuisi. Ne visada tik paėmus vaiką iš šeimos galutinai išsprendžiama problema. Dažnai vaikai vėl grąžinami į savo šeimą ir netinkamas elgesys kartojasi.

R. Lebedžinskienė kvietė prokurorą į socialinių darbuotojų pasitarimą, kad visi kartu galėtų aptarti susiklosčiusią situaciją.

Vaiko teisių apsaugos skyrius informaciją apie netinkamą elgesį su vaikais ar blogą situaciją šeimoje dažniausiai gauna iš seniūnijų socialinių darbuotojų, kartais kaimynų, giminaičių, rečiau – mokyklų, medikų, policijos. Pasak R. Lebedžinskienės, būna atvejų, kai pagalbos kreipiasi ir patys vaikai.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

BlueYellow-baneris

Reklama

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2022 Visos teisės saugomos