Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai įspėja, kad skaudžiausios nelaimės įvyksta, kai vaikai paliekami namuose vieni. Kol kūrenasi krosnis, židinys ar dega dujinė viryklė, rekomenduojama neišeiti iš namų, nepatikėti jų priežiūros mažamečiams vaikams.
„Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas techniškai sutvarkyti. Iš dūmtraukių ir krosnių prieš šildymo sezoną, o jo metu ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius būtina išvalyti suodžius“, – teigė Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Gintaras Ščajevas.
Anot jo, palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose dūmtraukiai ir sienos su dūmų kanalais turi būti išbalinti. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų, židinių sienelėse, pro jas gali prasiveržti ugnis, taip pat kai užkūrimui naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Prie pakuros būtina įrengti nedegų pagrindą, kad iš krosnies iškritusios žarijos neuždegtų grindų. Draudžiama laikyti kurą arčiau kaip vienas metras nuo pakuros. Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Smilkstančias anglis ir šlaką galima pilti ne arčiau kaip 15 m nuo pastatų ir statinių. Specialistai pataria nepilti neatvėsintų pelenų į buitinių atliekų konteinerius, plastikinius kibirus ar kitokią degią ar galinčią išsilydyti tarą.
Kūrenant krosnis ypač pavojingos smalkės, kuriomis galima ypač lengvai apsinuodyti. Smalkės yra bespalvės ir bekvapės, todėl ypač pavojingos. Iškūrenus krosnį, patariama per anksti neužstumti sklendės. Ją galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Apsinuodijimas smalkėmis gali baigtis netgi mirtimi. Pirmieji apsinuodijimo požymiai – lengvas apsvaigimas, mieguistumas, netenkama sąmonės. Ugniagesiai pabrėžia, kad apsvaigusį nuo smalkių žmogų reikia išvesti į gryną orą ir nedelsiant kviesti medikus, o patalpas gerai išvėdinti.
Kita aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Pavojinga į elektros tinklą iškart jungti kelis tokius prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl to dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti ant nedegaus paviršiaus, toliau nuo užuolaidų bei baldų. Nepalikti ant jų padžiautų rūbų, o išeinant iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtina išjungti. G Ščajevas pastebi, kad nemažėja gaisrų ir dėl savadarbių elektrinių šildymo prietaisų. Todėl daug saugiau naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatavimo taisyklėmis.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas pabrėžė, kad būstų saugumo ir šildymo prietaisų eksploatavimo klausimais besirūpinantys gyventojai gali kreiptis į artimiausią miesto ar rajono priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, kurios valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai nemokamai konsultuos įvairiais klausimais.
„Kad būtų išvengta žmonių mirčių ir ugniagesiai galėtų laiku suteikti pagalbą, prašome gyventojų užtikrinti gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatyti transporto priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse išeiti jų pasitikti. Taip pat patariame gyventojams nelaukiant nelaimės įsigyti bei gyvenamosiose patalpose įsirengti autonominius dūmų signalizatorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų“, – teigė G. Ščajevas.
„Draugo“ inf.
Arūnė iš Griškabūdžio:
