Nuo pražūties gaisre gali išgelbėti sąmoningumas ir mažas prietaisėlis

dumu detektorius
Savivaldybės nupirktus autonominius dūmų detektorius prieš porą metų ugniagesiams padėjo sumontuoti ir rajono seniūnai, o Šakiuose ir pats seniūnas Dalius Jasevičius parodė pavyzdį, kaip reikia taisyklingai sumontuoti ir patikrinti, ar detektorius veikia. „Draugo“ archyvo nuotr.

Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Šįmet per pirmuosius du žiemos mėnesius šalyje, lyginant su praėjusiais metais, kilo žymiai daugiau gaisrų. Deja, daugiau ir žuvusių gaisruose. Prieš dvi savaites rajone liepsnose taip pat žuvo žmogus. Ugniagesiai gyventojus ragina iš tiesų naudoti autonominius dūmų detektorius namuose, nelaikyti jų „tik dėl akių“, o savivaldybė vėl nupirko 250 vienetų dūmų detektorių ir gyventojams juos įmontuos nemokamai.

Vasario 6 d. kilus gaisrui Veršių kaime, kada atvira liepsna degė ūkinis pastatas, apmalšinę liepsnas ugniagesiai jo viduje rado vyro kūną. Gaisro metu išdegė ir pastato vidus. Nors šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, tačiau tikėtina, kad gaisras pastate, kur ir gyveno 66-erių metų vyras, kilo nuo netvarkingai eksploatuojamos krosnies. Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Gintaras Ščajevas sako, kad pagrindo taip manyti yra, nes matosi, jog gaisro židinys yra apie viduje esančią krosnį, kuria ir buvo apšildomos patalpos. Anot gelbėtojų, gaisras kilo dieną – apie 15 val., todėl jeigu patalpose būtų buvęs įrengtas autonominis dūmų detektorius, didelė tikimybė, kad žmogui būtų pavykę išsigelbėti. Tai pirmasis šiais metais rajone kilęs gaisras, kuris nusinešė žmogaus gyvybę. G. Ščajevas sako, kad šiais metais per pirmuosius du nepilnus žiemos mėnesius rajone apskritai kilo daugiau gaisrų – ugniagesiai jau suskaičiavo 17 atvejų (pernai per tą patį laikotarpį buvo kilę tik aštuoni gaisrai). Rajono gaisrininkų nedžiugina, kad iš tų 17 gaisrų net devyni atvejai buvo, kada jiems teko važiuoti gesinti dūmtraukių (pernai tuo pačiu metu dūmtraukius teko gesinti tik keturis kartus). Anot specialisto, pagrindinės gaisrų priežastys išlieka tos pačios: gaisrai kyla dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų. Dėl minėtų priežasčių praėjusiais metais rajone kilo net 31 gaisras.

„Vadinasi, žmonės labai neatsakingai naudojasi šildymo sistema, nevalo dūmtraukių. Tai gali turėti labai skaudžias pasekmes patiems gyventojams. Mes apeliuojame į jų pačių sąmoningumą, jie turi valyti ir tinkamai prisižiūrėti dūmtraukius“, – pabrėžia G. Ščajevas.

Anot specialisto, ir pirmadienį, vasario 8 dieną, gaisrininkams vėl teko vykti gesinti užsiliepsnojusio dūmtraukio Užsienių kaime (Sintautų sen.). Maža to, kad dėl netinkamos priežiūros užsidegė kaminas, dar šeimininkas negalėjo gelbėtojams parodyti tinkamai naudojamo dūmų detektorius. Paaiškėjo, kad žmogus namuose turi dūmų detektorių, deja, jis nenaudojamas – guli padėtas be elementų kažkur ant spintos. Ugniagesiai prašo gyventojų naudoti ne tik dūmų detektorius, kurie jau yra privalomi dveji metai, tačiau ir išsivalyti dūmtraukius, tinkamai prižiūrėti, kūrenti krosnis. Be to, reikia atsakingai ir tvarkingai šildyti kitas patalpas (sandėliukus, rūsius ir kt.), kurias paspaudus šaltukui žmonės šildo įvairiais būdais.

Savivaldybė taip pat kasmet skiria tam tikrą pinigų sumą, už kurią yra nuperkami autonominiai dūmų detektoriai ir dalinami rajono gyventojams nemokamai. Savivaldybės Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Stepaitis informavo, kad jau iš civilinei saugai skirtų lėšų šįmet yra nupirkta 250 autonominių dūmų detektorių, kurie netrukus bus pradėti dalinti rajono gyventojams. Pastaruosius dvejus metus buvo perkama apie 150 dūmų detektorių, kurie atiteko rajono socialiniuose būstuose įsikūrusioms arba daugiavaikėms šeimoms. Šiais metais dūmų detektoriai bus dalinami sunkiau finansiškai besiverčiančioms šeimoms, vienišiems asmenims. Kiek tokių šeimų yra ir koks būtų detektorių poreikis, dar rudenį teko suskaičiuoti rajono seniūnams, nes dūmų detektoriai bus dalinami pagal jų pateiktus skaičiavimus, tad kiekvienai seniūnijai atiteks skirtingas skaičius dūmų detektorių. Savivaldybės specialistas R. Stepaitis pasidžiaugė, kad dūmų detektorius šįmet pavyko nupirkti gan priimtina kaina – už 5 eurus, o iš viso iš savivaldybės biudžeto už 250 detektorių buvo sumokėta 1 tūkst. 250 eurų. Pasak specialisto, ne pinigai čia svarbiausia, o tai, kad šie palyginus nebrangūs prietaisai padės išgelbėti žmonių gyvybes.

Naujai nupirktus dūmų detektorius, kaip ir kasmet, sumontuoti gyventojų namuose bus patikėta Šakių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiams. Tarnybos viršininkas Gintautas Vedegys sako, kad dūmų detektoriai bus pradėti montuoti gyventojų namuose, kai atlaisvės karantino sąlygos, nes tarnybos viršininkas nenori rizikuoti nei savo darbuotojų, nei pačių gyventojų sveikata. Paklaustas, kodėl detektoriai tiesiog neperduodami gyventojams patiems susimontuoti, viršininkas sako, kad tai nebūtų racionalu, nes žmonės kartais neatsakingai gali juos tiesiog padėti kur nors ir užmiršti.

„Mes ne tik sumontuojam, bet ir patikriname, ar jie veikia, paaiškiname, kaip reaguoti į signalus, kaip naudotis, kada keisti elementus ir t.t. Tik primontavę patys esame tikri, kad tas detektorius bus naudojamas taip, kaip priklauso“, – patikino G. Vedegys.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.