Keletas laikraščio skaitytojų skundžiasi, kad iš daugiabučius namus eksploatuojančių organizacijų gauna mokestinius pranešimus, kuriuose reikalaujama mokėti už įvairias paslaugas, kurių gyventojai negavo, taip pat nežinia kokiu pagrindu paskaičiuojamos konkrečios mokesčių sumos. Atsisakius mokėti, grasinama teismais.

Atsakymas. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia aiškintis su ta organizacija, kuri atsiuntė mokėjimo pranešimą, raštu prašyti paaiškinti atitinkamų mokesčių paskaičiavimo pagrindus ir metodiką,  reikalauti pateikti įrodymus kada, kas ir kokias paslaugas suteikė.

Jeigu jokių paaiškinimų negaunate, arba jie yra neįtikinami, reikėtų tokių abejotinų sumų nemokėti. Ko gero tai paskatintų gerbti mokesčių mokėtojus ir paaiškinimus bei paslaugų suteikimo įrodymus pateikti.

Tuo atveju, jei mokesčiai jau sumokėti, o paslaugos nebuvo suteiktos, tai reikėtų laikyti nepagrįstu praturtėjimu. Būtų galima reikalauti sumokėtus pinigus grąžinti remiantis LR Civilinio kodekso 6.242 straipsniu, kuris sako, kad:
 
„1. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

2. Į praturtėjimo sumažėjimą, jeigu tai įvyko dėl priežasčių, už kurias nepagrįstai praturtėjęs asmuo neatsako, gali būti atsižvelgta ir atitinkamai sumažinta grąžintina suma.

3. Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika“.
 
Nuo neteisėtų mokesčių nukentėję asmenys taip pat įgytų teisę į žalos ir nuostolių atlyginimą, kuriuos Civilinio kodekso  6.249 straipsnis apibrėžia kaip  asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, o taip pat į  neturtinės žalos atlyginimą, kurią Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Visus tokio pobūdžio ginčus sprendžia teismas.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos