Jonas K. iš Šakių: „Mano sūnus išvažiavo dirbti į Kauną, ten susidėjo su kažkokiais draugais, pradėjo lošti. Iš pradžių nieko neįtariau, bet kai pastebėjau iš namų dingstant daiktus po jo apsilankymo, pasekiau ir nutvėriau imant sutaupytus mamos pinigus. Išsiaiškinau, kad sūnus turi skolų kažkokiems lošimo namams. Ar yra kokia nors galimybė prisiteisti atgal visus praloštus pinigus?“

Atsakymas. LR Civilinio kodekso 6.243 straipsnis nustato, kad  lošimo  pagrindu jokios prievolės neatsiranda, su  lošimu  susiję reikalavimai teisme neginami, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Tai reiškia, kad civilinės teisės, atsiradusios iš lošimų, ginamos tik tada, jei lošimai buvo organizuoti remiantis įstatymu. Jei tokie lošimai buvo organizuoti nesivadovaujant įstatymu, pripažįstama, kad iš tokio lošimo jokių prievolių neatsiranda ir jokie reikalavimai neginami. Ši nuostata remiasi tuo, kad lošimas yra grindžiamas atsitiktinumu, todėl bendrasis civilinės teisės principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama“ negalioja, o veikia kitas - „leidžiama tik tai, kas numatyta įstatyme“.

Azartinių lošimų organizavimą Lietuvoje reglamentuoja 2001-05-17 d. Azartinių lošimų įstatymas. Pagal šį įstatymą Lietuvoje leidžiami:

1. Lošimai automatu: 1) lošimas A kategorijos automatu – kai lošiama žetonus įmetus į automatą ir laimėjimas per automatą išmokamas žetonais. Lošimo rezultatą ir laimėjimo dydį nustato automatas; 2) lošimas B kategorijos automatu – kai lošiama į automatą įmetus metalinius pinigus ir (arba) žetonus ir laimėjimas per automatą išmokamas pinigais arba žetonais. Lošimo rezultatą ir laimėjimo dydį nustato automatas.
 
2. Bingas – kai lošiama naudojant skaičių korteles ir švieslentę; laimėjimo dydis priklauso nuo visos įmokų sumos bei atspėtų atsitiktiniu būdu parenkamų skaičių derinio. Bendras bingo laimėjimų fondas sudaro ne mažiau kaip 50 procentų bendros įmokų sumos.

3. Stalo lošimai: 1) ruletė – kai lošiama spėjant, kurioje vietoje sustos rutuliukas, numestas ant besisukančio rato; laimėjimo dydis priklauso nuo visos užstatytos sumos ir iš anksto nustatytos laimėjimo proporcijos; 2) kortų arba kauliukų lošimas – kai laimėtojas ir laimėjimo dydis nustatomas pagal iškritusių kortų simbolius arba kauliukų akių skaičių.

4. Totalizatorius – sporto varžybų rezultatų spėjimas, kai laimėjimo dydis priklauso nuo totalizatoriaus lošėjo įmokėtos (totalizatoriaus organizatorių iš anksto nustatytos) sumos ir totalizatoriaus laimėjimų fondo santykio. Bendras totalizatoriaus laimėjimų fondas sudaro ne mažiau kaip 50 procentų bendros įmokų sumos.

5. Lažybos – abipusės lažybos dėl įvykio baigties, pagrįstos spėjimu, kai laimėjimo dydis priklauso nuo lošėjo įmokėtos sumos ir lažybų tarpininko iš anksto nustatyto lažybų santykio koeficiento.

Visi kiti lošimai yra už įstatymo ribų. Tai reiškia, kad jeigu buvo lošiami įstatymu nenumatyti lošimai, laimėjusi šalis negali reikalauti sumokėti sutartą sumą, o pralaimėjusi šalis negali sumokėtos sumos išreikalauti. Išimtis yra, jei pralaimėjusi šalis yra nepilnametis arba prieš ją buvo panaudota prievarta, grasinimas, apgaulė ar kitokie nesąžiningi veiksmai.

 

91

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos