Gediminas R. iš Šakių rajono: „Kaune nuomoju butą, sutartus nuompinigius moku buto savininkui. Labai nustebau, kai gavau antstolio patvarkymą nuompinigių buto savininkui nemokėti, o pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Kai aš apie tai pranešiau buto savininkui, šis prigrasino nieko antstoliui nemokėti, nes kitaip mane išmes iš buto. Kaip man elgtis, kuris iš jų teisus: buto savininkas ar antstolis?“
Atsakymas. Antstolio reikalavimas pervesti nuompinigius į jo sąskaitą yra teisėtas ir pagrįstas, jeigu nuomotojas (buto savininkas) turi skolų. Vykdydamas išieškojimą, antstolis gali net uždrausti nuomininkui atsiskaitinėti su nuomotoju ir pateikti reikalavimą nuompinigius pervesti į depozitinę sąskaitą, nes pagal Civilinio proceso kodekso 688 straipsnį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Tai reiškia, kad skolos padengimui gali būti naudojami ir nuompinigiai.
Žinotina, kad nuompinigiai sumokėti į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą yra laikomi tinkamu atsiskaitymu pagal buto nuomos sutartį, ir buto savininkas neturi teisės reikalauti nuompinigių antrą kartą arba siekti nutraukti nuomos sutartį.
Atsakymas. Antstolio reikalavimas pervesti nuompinigius į jo sąskaitą yra teisėtas ir pagrįstas, jeigu nuomotojas (buto savininkas) turi skolų. Vykdydamas išieškojimą, antstolis gali net uždrausti nuomininkui atsiskaitinėti su nuomotoju ir pateikti reikalavimą nuompinigius pervesti į depozitinę sąskaitą, nes pagal Civilinio proceso kodekso 688 straipsnį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Tai reiškia, kad skolos padengimui gali būti naudojami ir nuompinigiai.
Žinotina, kad nuompinigiai sumokėti į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą yra laikomi tinkamu atsiskaitymu pagal buto nuomos sutartį, ir buto savininkas neturi teisės reikalauti nuompinigių antrą kartą arba siekti nutraukti nuomos sutartį.
Žinoma, tuo atveju jeigu buto savininkas nenori pripažinti savo skolų, todėl gali bandyti paveikti nuomininką, kad šis nuompinigius mokėtų jam, o ne antstoliui. Kartais patys skolingų asmenų butuose gyvenantys nuomininkai nenori priimti antstolių siunčiamų laiškų, kad neįsipainiotų į buto savininko finansines problemas. Tokiais atvejais kilusius neaiškumus patartina išsiaiškinti su antstoliu, atsiuntusiu patvarkymą.
Žinotina, kad antstolio reikalavimai yra privalomi, todėl savavališkas jų nevykdymas gali sukelti nemalonių pasekmių, pvz. asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 1000 litų dydžio baudą.
Tuo atveju, jeigu buto savininkas negaudamas nuompinigių, kurie yra nukreipti skolai padengti, nutraukia buto nuomos sutartį, jis gali būti baudžiamas už kliudymą atlikti antstolio veiksmus. Be to, nuomotojui vienašališkai nutraukus sutartį, antstolis gali jo vardu sudaryti naują sutartį, kurios pagrindu mokami nuompinigiai būtų skirti padengti skolai.
