Keletas laikraščio skaitytojų skundžiasi, kad iš daugiabučius namus eksploatuojančių organizacijų gauna mokestinius pranešimus, kuriuose reikalaujama mokėti už įvairias paslaugas, kurių gyventojai negavo, taip pat nežinia kokiu pagrindu paskaičiuojamos konkrečios mokesčių sumos. Atsisakius mokėti, grasinama teismais.

Atsakymas. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia aiškintis su ta organizacija, kuri atsiuntė mokėjimo pranešimą, raštu prašyti paaiškinti atitinkamų mokesčių paskaičiavimo pagrindus ir metodiką,  reikalauti pateikti įrodymus kada, kas ir kokias paslaugas suteikė.

Jeigu jokių paaiškinimų negaunate, arba jie yra neįtikinami, reikėtų tokių abejotinų sumų nemokėti. Ko gero tai paskatintų gerbti mokesčių mokėtojus ir paaiškinimus bei paslaugų suteikimo įrodymus pateikti.

Tuo atveju, jei mokesčiai jau sumokėti, o paslaugos nebuvo suteiktos, tai reikėtų laikyti nepagrįstu praturtėjimu. Būtų galima reikalauti sumokėtus pinigus grąžinti remiantis LR Civilinio kodekso 6.242 straipsniu, kuris sako, kad:

Marija A. iš K. Naumiesčio: „Neseniai buvau neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo komisijoje, kuri nustatė tą patį darbingumo lygį, tačiau parašė rekomendaciją, kad man būtų sumažintas darbo valandų skaičius neva dėl to, kad aš darbe nepervargčiau. Kai šią  komisijos rekomendaciją pamatė mano darbdavys, jis nedelsdamas sumažino man ¼ etato, nukentėjo mano atlyginimas. Kai dėl etatinio krūvio sumažinimo vėl kreipiausi į komisiją, ten paaiškino, kad komisijos rekomendacija yra tik rekomendacija, darbdavys galėjo krūvio ir nemažinti. Kai šitą persakiau darbaviui, jis paaiškino, kad komisijos rekomendacija jam yra privaloma, už  gydytojų rekomendacijų nevykdymą jį galinti nubausti valstybinė darbo inspekcija. Kaip yra iš tikrųjų?“

Atsakymas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) savo internetiniame tinklapyje į klausimą „Ar neįgalus asmuo gali dirbti?“ atsako šitaip: „Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priėmusi sprendimus dėl neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų, išrašo ir išduoda asmeniui Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (toliau vadinama – Išvada). Išvadoje yra įvardinti rizikos veiksniai, galintys įtakoti asmens sveikatos būklės pablogėjimą, ir kuriems veikiant asmuo negali dirbti, bei rekomendacija dirbti ne visą darbo dienos ar darbo savaitės darbo laiką. Informuojame, kad NDNT, priimdama sprendimus dėl neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų, asmens sveikatos būklę vertina ir apribojimus dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nustato kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę ir darbingumo lygio procentus, tačiau konkrečių sąlygų darbo vietai nenustato“.

Manytume, kad toks NDNT aiškinimas yra gana aptakus, o pasakymas, kad rekomendacija yra tik rekomendacija, t.y. neprivaloma, dažnai klaidina žmones.

Mūsų nuomone, reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo  (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 38 straipsniu „Dirbančių neįgaliųjų saugos ir sveikatos garantijos“, kuris sako, kad:

Živilė A. iš Lukšių: „Sunkiai verčiuosi, todėl noriu kreiptis dėl paramos į labdaros fondą. Kuo skiriasi parama nuo labdaros?“

Atsakymas. Pagal LR labdaros ir paramos įstatymo (LPĮ) 2 str. 2 punktą parama yra paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas (išskyrus tam tikrus paramos gavėjo leidžiamus įsipareigojimus paramos teikėjui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka) paramos dalykų teikimas paramos gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais.

Pagal LPĮ 2 str. 1 punktą labdara yra labdaros teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas labdaros dalykų teikimas LPĮ 6 straipsnyje nurodytiems labdaros gavėjams LPĮ nustatytais tikslais ir būdais.

Pagal LPĮ 4 str. 1 dalį labdaros ir paramos dalykai yra teikėjo: piniginės lėšos; bet koks kitas turtas, įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes;suteiktos paslaugos.

Pagal LPĮ 4 str. 2 dalį labdaros ir paramos dalyku negali būti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Sveikatos draudimo fondo biudžetų, Privatizavimo fondo ir kitų valstybės pinigų fondų, Lietuvos banko ir kitos valstybės ir savivaldybių duodamos piniginės lėšos, taip pat tabakas ir tabako gaminiai, etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai bei ribotai apyvartoje esantys daiktai. Ribotai esantys apyvartoje daiktai yra tam tikras savybes turintys daiktai, kurių apyvarta ribojama visuomenės saugumo, sveikatos apsaugos ar kitu požiūriu, pvz., ginklai. Ribotai apyvartoje esantiems daiktams nepriskiriamos laisvoje prekyboje esančios prekės, pvz., maisto produktai ar medikamentai, nors jų realizavimo terminas gali būti apribotas.

 

Stanislovas Ž. iš K. Naumiesčio: „Dažnai girdžiu per radiją, kad vienaip ar kitaip skolininkai bando išsisukti nuo skolos sumokėjimo  dėl įvairios senaties. Norėčiau sužinoti kas yra senatis, kokios gali būti senaties terminų rūšys. Kas tai yra įgijamoji senatis?“

Atsakymas. Ieškinio senaties terminai yra įstatymo nustatyti terminai, per kuriuos asmuo gali pareikšti ieškinį teisme dėl pažeistos teisės ar intereso gynimo. Pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą. Tačiau teisė kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos neišnyksta., nes ieškinio senaties terminas gali būti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl teismas, nustatęs šį faktą, gali praleistą ieškinio senaties terminą atstatyti.

Ieškinio senaties terminai skirstomi į bendruosius ir specialiuosius, arba sutrumpintus. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Šis terminas taikomas visiems civiliniams teisiniams santykiams, jeigu įstatymas nenustato kitokių, t.y. specialiųjų ieškinio senaties terminų.

Atskirų rūšių reikalavimams Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus: vieno mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams; trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais; šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas: 1) ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo; 2) ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų.