Giedrė PLEČKAITYTĖ

Jankuose gyvenantys ūkininkai Vidmanta ir Raimedas Kantautai užsiima gana netradicinės augalininkystės kryptimi. Jie savo ūkyje augina vyteles, skirtas įvairiausių buities apyvokos daiktų ir baldų pynimui. V. ir R. Kantautai rūpinasi net 14 hektarų vytelių plantacija. Ūkininkų, taip gausiai auginančių vyteles, Lietuvoje esama bemaž dešimt.

Nuotr. Vidmanta ir Raimedas Kantautai jau beveik dešimt metų užsiima netradicine augalininkyste – vytelių auginimu. 

Imtis savo verslo paskatino patirtis

Vytelių auginimo iniciatorius yra ūkio šeimininkas Raimedas Kantautas, jaunystėje dirbęs AB Kauno „Žilvitis“ Noreikupiuose, kur vyko vytelių auginimas ir paruošimas. Deja, susiklosčius nepalankios sąlygoms bendrovė žlugo. Taigi vyriškis, turėdamas nemažą suvokimą apie vyteles, nusprendė imtis šios veiklos savo ūkyje. “2000-taisias metais pasodinau pirmąją plantaciją, kurios dydis siekė 1,5 hektarų. Išmaniau labai daug apie vyteles. Ir nebuvo sunku savarankiškai pradėti dirbti su jomis“,- kalbėjo ūkininkas Raimedas.

 

Vytelėms reikalingas rankų darbas

Darbas su vytelėmis vyksta ištisus metus.  Jos sodinamos balandžio mėnesio pradžioje, mat vytelėms reikalinga kuo drėgnesnė žemė, kad gerai prigytų. Vienam hektarui vytelių pasodinti reikia 85 tūkst. sodinukų. Kaip pasakojo augintojai, sodinukai yra paruošiami iš nupjautų vytelių: nuo kiekvienos vytelės apatinės dalies nupjaunama 20 centimetrų dalis, kuri  naudojama kaip sodinukas.  Įdomu tai, kad šiuolaikiniame technikos pasaulyje, vytelės yra sodinamos rankiniu būdu – kol kas nėra išrasta tokia technika, kuri galėtų padėti atliekant sodinimo darbus. Visus 85 tūkst. vienam hektarui skirtus sodinukus, žmonės sodina rankomis. „Pasiimi į saują sodininkų ir smaigstai į žemę kas 15 centimetrų“,- pasakojo R. Kantautas. Anot vyriškio, po tokio sodinimo ir delnai pūslėmis nusėti būna. Vieną hektarą dešimt žmonių pasodina apytiksliai per tris dienas.

 

Pirmamečiai vytelių sodinukai yra reiklūs

„Pirmais metais pasodinus vyteles prie jų labai daug darbo: reikia ravėti rankomis, chemikalų žolių nupurškimui nėra. Nuvažiavus į firmas ir pasiteiravus, kuo purkšti vytelių sodinukus nuo žolių – nė vienas negali pasakyti, nes nieko nežino. Tai per daugelį metų aš pasidariau bandymus su atitinkamais chemikalais ir dabar prieš trejus metus pasisodinau plantaciją ir savo chemikalais išnaikinau žoles“,- pasakojo R. Kantautas. Pasak ūkininko, vyteles galima tręšti tik antraisiais metais. Vytelėms reikalingos ilgai veikiančios trąšos. Anot R. Kantauto, tręšimui geriausiai tinka kalis ir fosforas, o azoto reikia labai nedaug. Vyteles puola karkliniai vabalai, nuo kurių taip pat reikia purkšti: užpuolus šiam kenkėjui vytelės tampa netinkamos naudoti, nes praranda lankstumą, tampa trapios.

Lapkričio mėnesį vytelių plantacijose vyksta pjovimo darbai. Augalai pjaunami su specialiai sukonstruota žoliapjove, nupjautos vytelės čia pat rišamos į pundelius. Šaltuoju metų periodu vyksta vytelių ruošimo darbai pardavimui. Vytelės nužievinamos specialiomis staklėmis, po to tris valandas garinamos, galiausiai išdžiovinamos.

„Yra labai daug įvairių vytelių rūšių. Jos skiriasi pagal spalvą, kokybę, storį. Mūsų yra skirtos pynimui ir atitinka kokybę, yra lanksčiausios“,- kalbėjo R. Kantautas. Tinkamai paruoštos vytelės gali išbūti net dešimtį ir daugiau metų. “Vyteles gerai auginti tuo, kad jos nesugenda ir yra tinkamos realizuoti po metų ar kitų”,- sakė R. Kantautas. Pas juos, kaip didžiausius Lietuvoje vytelių augintojus ir paruošėjus pardavimui, lankėsi ir ekskursantų grupė, kuri domėjosi vytelės gimimo keliu.

V. ir R. Kantautai vyteles parduoda Lietuvoje ir užsienyje. Vyteles perka Lietuvoje esantys vytelių pynimų cechai, pavieniai žmonės, neįgaliųjų draugijų bei bendruomenių centrai. Šiuo metu ūkininkai pastebi sumažėjusį vytelių pirkimą. Jie teigia, kad mažėjant perkamumui, mažins ir vytelių auginimą.

 

Ne kiekvienas gali dirbti tokį darbą

Kantautų ūkyje auginamas vyteles puoselėja ir jas apdirba visas šeima. Per didįjį darbymetį ūkininkai samdo žmones. Tačiau pastarieji ilgai nepadirba: „Reikia kantrybės ir noro. Nes nuolat tas pat darbas. Nauji darbininkai sugeba padirbti tik dvi savaites, nes per sunkus darbas“, - kalbėjo ūkininkai V. ir R. Kantautai. „Vytelių auginime būta visko. Ir nusivylimo, ir noro mesti viską. Tai sunkus ir juodas darbas, nuostolių daug“,- pasakojo R. Kantautas. Jei reikėtų viską pradėti nuo pradžių, anot ūkininkų, šiais laikais jie nesiimtų vytelių auginimo. Mat darbo užmokestis neatitinka įdedamo rankų darbo. Pasak ūkininkų, turėtų būti didesnis atlyginimas. „Nuostolingai nedirbame ir pragyvenimui užsidirbame, bet kaip ateityje bus,  tai neaišku“,- kalbėjo jie.

Ūkininkai užsiima ir grūdinės kultūros bei braškių auginimu. „Čia toks darbas: kai pasibaigia javų auginimas, prasideda vytelės, vytelės baigiasi – prasideda žemės darbai. Taip per metus turime nuolatinį darbą“, - pasakojo ūkininkai V. ir R. Kantautai.