Lukšių žemės ūkio bendrovė, besiverčianti augalininkyste bei pienininkyste, jau skaičiuoja 22- uosius savo veiklos metus. Tai - viena stambiausių rajono įmonių, galinčių pasigirti geriausiais gamybiniais rodikliais ne tik rajone, bet ir respublikoje. Lukšiečių dirbamos žemės plotai – daugiau nei 3360 hektarų. „Auginame viską, kas auga, įvairias kultūras,- ir žieminį, ir vasarinį rapsą, vasarinius javus, salyklinius miežius, kvietrugius, žirnius, kukurūzus grūdams, šiemet pasėjome pašarinių pupų. Dalį derliaus parduodame, kitą dalį sunaudojame pašarų gamybai“,- apie ūkį pasakojo ilgametis bendrovės vadovas Jonas Pranaitis. Pasak pašnekovo, pernai buvo derlingi metai, šiemet irgi pasėliai peržiemojo gana gerai, tad tikimasi, kad rezultatai nenuvils.

Darbymetis bendrovėje prasidėjo liepos 21 dieną žieminio rapso dorojimu,- per dvi dienas buvo nukulta 240 ha pasėlių, iš hektaro biro vidutiniškai po 4,2 tonos grūdų. Liepos 24 dieną galinga technika iš pat ryto pasklido po beveik 400 hektarų užimančius kvietrugių pasėlius. Javapjūtės sąlygos kol kas itin puikios,- grūdai sausi, tiesiai iš laukų keliauja į bendrovės  4 tūkst. tonų talpos grūdų elevatorių. Didžiausi bendrovėje žieminių kviečių pasėliai,- apie 1 tūkst. hektarų. Rugpjūčio pirmosiomis dienomis  ir čia turėtų prasidėti pjūtis. Pernai žieminių kviečių vidutinis derlingumas siekė net 7 t/ha.

Bendrovėje apsilankėme pačiame darbų įkarštyje, - skirtinguose laukuose darbavosi net septyni kombainai, pjaunantys kvietrugius. Pats galingiausias ir našiausias javų kombainas Case – 9230 ( beje, šiemet lukšiečių pristatytas AgroBalt 2014 parodoje)  su 9 metrų pločio pjaunamąja dirbo itin sparčiai. Šio kombaino bunkerio talpa - 9 tonos. Pasak bendrovės vadovo, kaip rodo pirmieji rezultatai, vidutinis kvietrugių derlingumas turėtų siekti apie 6 t/ha. Tuo tarpu kitame lauke jau buvo dorojami šiaudai,- ruloninis presas vieną po kito ant ražienų lauko dėliojo supresuotus šiaudų rulonus. „Per sezoną karvių fermose, kuriose iš viso su prieaugliu laikome apie 1180 karvių, pakratams ir pašarų gamybai sunaudojame apie 15 tūkst. tokių rulonų“,- sakė ūkio vadovas. Iš laukų pasukome Plėgių kaimo link, kur stovi bendrovės grūdų bokštai. Čia į elevatorių buvo kraunamas žieminių rapsų derlius. „Šiemet grūdai labai sausi,- štai grūdų drėgmės matuoklis rodo tik 6,8 proc., o leistinas grūdų drėgnumas - 8,5 procento“,- apie šiemetinį rapsų derlių pasakojo džiovyklos operatorius Algimantas Vaitiekaitis. Kol kas elevatoriuje džiovyklos dar nereikėjo įjungti,- tiek rapsų, tiek kvietrugių drėgnumas pakankamai žemas.

 

Bendrovė pastaraisiais metais įsigijo gana daug itin našios ir modernios žemės ūkio technikos. Kaip pastebėjo vadovas, visa technika, kainuojanti tikrai nepigiai, įsigyta be bankinių paskolų, už savas lėšas. Bendrovės vadovas džiaugiasi nauju pirkiniu,- 450 arklio jėgų vikšriniu traktoriumi Case. „Jau dirbome su šiuo traktoriumi prikabinę 10 metrų pločio kultivatorių,- labai puikiai sekėsi. Neįsivaizduojame darbo ir be savaeigio purkštuvo „Agifac“, kurį naudojame jau trečius metus. Pravardžiuojame jį „milijonu“, nes būtent milijoną litų jis ir kainavo. Kai kurią techniką, pirktą net prieš 12 metų, jau būtina atnaujinti. Technikos modernizavimo procesas vyksta nuolat“,- sakė J. Pranaitis, pabrėždamas, kad bendrovėje dirba darbštūs ir patikimi mechanizatoriai, daugiausia - lukšiečiai, puikiai susitvarkantys su šiuolaikiška  kompiuterizuota technika.

Šiemetinis derlius ir palankios oro sąlygos žemdirbius džiugina, tačiau kelia nerimą sumažėjusios javų supirkimo kainos. Pasak J. Pranaičio, kol kas sausi grūdai vežami saugojimui, kadangi šiuo metu siūlomos supirkimo kainos tikrai netenkina. Pasirašant sutartis su grūdų supirkėjais buvo prognozuota, jog kviečių tona kainuos apie 700 Lt, tačiau šiuo metu supirkimo kaina krito iki 560 Lt už toną. Anot bendrovės vadovo, grūdų derliaus nebus skubama realizuoti,- reikia tikėtis, kad žemdirbiai dar sulauks didesnių produkcijos supirkimo kainų.