Visą rugsėjo mėnesį Šakių  rajono savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondas renka paraiškas paramai gauti. Kadangi pinigų šiemet skirta daugiau nei ankstesniais metais, tikėtina, kad paraiškos bus dar kartą renkamos metų pabaigoje. Nors savivaldybės biudžetas tiek šiemet, tiek ankstesniais metais nebuvo perteklinis, bet kasmet stengiamasi atrasti finansinių šaltinių verslui paskatinti per verslo plėtros fondą.

 

 

Todėl nemaloniai nustebino itin negatyvi nuomonė apie fondo veiklą 2014 metų rugsėjo 5 dienos „Draugo“ numeryje „Verslininkas apie savivaldybės paramą; buvo ir pikta, ir juokinga“. Šakių verslo informacijos centras administruoja fondo veiklą, renka paraiškas, organizuoja verslo plėtros tarybos posėdžius. Aprašytoji situacija man tikrai žinoma, todėl negaliu nereaguoti į teisybės nutylėjimus ar faktų iškraipymus.

Kiekvienam save ir valstybės įstatymus gerbiančiam verslininkui po minėtojo straipsnio turėjo kilti klausimas, kaip suteikta negrąžintina parama- įsigytos įrangos išlaidų dalinė kompensacija- gali pakenkti verslui. Jeigu įmonė investuoja todėl, kad jaučia rinkos poreikį ir savo galimybes jį patenkinti, bet kokia parama yra paskatinimas ir pagalba pradedančiam verslui. Fondo nuostatai negarantuoja 80 procentų kompensacijos, jie numato, kad gali būti   kompensuojama iki 80 procentų patirtų išlaidų. Sutikime, kad tai ne tas pats,  ir priimdamos paraiškas ŠVIC darbuotojos tikrai apie tai įspėja visus verslininkus. Kokiu legaliu keliu, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų, įmanoma įsigyti įrangą be sąskaitų, kaip svarstė padaryti jaunasis verslininkas, man lieka nesuprantama. Galbūt mes viešai svarstome apie šešėlinę ekonomiką ir taip „auklėjame“ jaunąją kartą? Todėl visiškai pritariu verslo plėtros tarybos pirmininko Dariaus Mikelionio komentarui, nes čia jau ir komentuoti nebėra ką. Bendraudamas su spauda, verslininkas nutylėjo, kodėl taryba atsisakė kompensuoti racijų įsigijimą, teisėtai pateikusi klausimą, su kuo verslininkas bendrauja šiomis priemonėmis, jei įkurtoje mažojoje bendrijoje, pagal pateiktus dokumentus,  tėra vienas narys- jis pats, o samdomų darbuotojų įmonė neturi. Beje, tarybos posėdyje už atitinkamą sprendimą dėl paramos MB „Plumbera“ skyrimo šeši  dalyvavę nariai balsavo vienbalsiai.

Turiu pripažinti, kad sąskaitos, kurių, anot pareiškėjo, jam negrąžino savivaldybė, iki šiol guli pas mus, verslo informacijos centre, ir „laukia“, kol jas pasiims savininkas.  Originalūs dokumentai verslo plėtros tarybai nėra pateikiami, o šįkart verslininkas, pats paprašęs, kad centro vadybininkė nukopijuotų dokumentus ir padėtų sutvarkyti paraišką, juos paliko ir neatsiėmė. Atsiprašyti verslininko, manau, turėtume tik dėl to, kad tarybos skirtoji parama jo dar nepasiekė, bet, tikimės, kad tai įvyks artimiausiu metu.

Atskira kalba būtų apie jaunimo verslo idėjų finansavimą, kuris pirmą kartą fondo nuostatuose atsirado tik 2013 metais. Vertindama šias  paraiškas Verslo plėtros taryba kiekvieną kartą ieško inovatyvumo, verslo išskirtinumo. Posėdžio pradžioje taryba susipažįsta su pateiktomis idėjomis. Svarstant Ryčio Jako pateiktą idėją, buvo pastebėta, kad negali būti jokios kalbos apie naujumą, inovatyvumą. Dar 2008 metais iš Fondo analogiškai idėjai įgyvendinti jau buvo suteikta 10 000 litų beprocentė paskola ir jaunajam verslininkui tai tikrai žinoma.

Spaudoje pateikta informacija apie fondo disponuojamus finansinius išteklius teisinga, o tarybos pirmininkas D.Mikelionis, teigdamas, kad verslininkų aktyvumas šiemet nepakankamas,  be abejo, tikisi,  kad rudeninis paraiškų rinkimas bus „derlingesnis“. Vertinant paraiškas vis didesnis dėmesys skiriamas darbo vietų kūrimui, naujų inovatyvių verslų atsiradimui, nes būtent tai atitinka strateginius rajono tikslus. Belieka pakviesti įrangą įsigijusius pradedančius verslininkus ir veiklą plečiančias įmones, rengiančias techninius planus, projektus, rinkodaros priemonių programas, drąsiai kreiptis į Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondą. Mūsų bendras tikslas- spartesnė verslo plėtra rajone.